SEB tyrimas: nuosavo verslo moterys imasi vis rečiau – norą stabdo ne tik lėšų trūkumas

Moterys Lietuvoje kliūčių kurti nuosavą verslą šiemet mato mažiau negu pernai. Tačiau tai neįkvepia entuziazmo ir iniciatyvos – SEB banko tyrimas rodo, kad moterų verslumas šalyje mažėja. Artimiausiu metu pradėti verslą yra pasiryžusios vos 11 proc. moterų, kai pernai tokių buvo 15 procentų.

„Nors dideli trukdžiai, kurie labiausiai slopintų entuziazmą pradėti verslą, per apklausą nebuvo dažnai nurodomi, sulėtėjusi ekonomika pastebimai turėjo įtakos gyventojų nuotaikai ir norui imtis savo verslo. Šiemet bendras gyventojų verslumas nukrito iki 14 proc., o moterų – iki 11 procentų. Toks smuktelėjimas kiek stebina, nes tyrimas atskleidė, kad kai kurios kliūtys moterims šiandien atrodo netgi lengviau įveikiamos negu anksčiau“, – pastebi Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, SEB banko vadovė.

Per šiemet SEB banko iniciatyva atliktą tyrimą moterys ir vyrai dažniausiai nurodė, kad artimiausiu metu pradėti verslą jiems labiausiai trukdo pradinio kapitalo trūkumas. Vyrai šią kliūtį nurodė dažniau (26 proc.) negu moterys (24 proc.). Tokios nuomonės susiformavimui įtakos galėjo turėti šiuo metu vyraujančios makroekonominės tendencijos, tokios kaip ekonomikos sulėtėjimas, didelės infliacijos padariniai ir Europos Centrinio Banko sprendimai dėl palūkanų normų.

Apklausa taip pat parodė, kad moterų verslumas Lietuvoje labiau negu vyrų priklauso nuo bendros šalies ir pasaulio ekonominės padėties, taip pat ir geopolitinių įtampų.  

Kita vertus, šiemet gerokai išaugo moterų pasitikėjimas savo verslo idėjomis. Pernai net 39 proc. moterų nepasitikėjimą savo idėja įvardijo kaip kliūtį pradėti verslą, šiemet – tik 19 procentų. Palyginti su praėjusiais metais, šiemet sumažėjo ir moterų, kurios nurodė, jog kurti verslą joms trukdo administracinė našta – biurokratija, mokesčiai. Šią kliūtį įvardijo viena iš penkių apklaustųjų šiemet, biurokratiniai barjerai, mokesčiai pateko į didžiausių trukdžių trejetą.

Akcentuojama lyčių stereotipų įtaka

Anot SEB banko vadovės, Lietuvoje ir toliau išlieka ilgalaikė tendencija: palyginti su vyrais, kur kas daugiau moterų visiškai nenori ir nė negalvoja apie galimybę tapti verslininkėmis, laikydamosi daug metų vyravusio stereotipo, kad verslas yra išimtinai vyrų užsiėmimas.

„Nors beveik du trečdaliai (63 proc.) moterų teigia, kad į vyrus verslininkus žiūrima rimčiau, stereotipai neturi tapti kliūtimi siekti savo tikslų. Negalima ignoruoti fakto, kad tokias nuotaikas lemia objektyvūs veiksniai – moterys Lietuvoje vis dar uždirba vidutiniškai mažiau negu vyrai, o moterų vadovių Lietuvoje yra dukart mažiau negu vyrų. Tačiau tai jokiu būdu nėra pagrindinė priežastis, lemianti moterų nenorą kurti verslą. Stereotipai neturėtų formuoti aplinkos suvokimo ar lemti sprendimus atsisakyti svajonių“, – pabrėžia S. Gutauskaitė-Bubnelienė.

Kas antra moteris (54 proc.) taip pat sutiko su teiginiu, kad nevienodas vyrų ir moterų galimybes gauti finansavimą lemia lyčių stereotipai. Vis dėlto iš viso 74 proc. moterų šiemet sutiko su teiginiu, kad vyrai ir moterys turi vienodas galimybes gauti finansavimą savo verslui. Pernai taip manančiųjų dalis buvo didesnė – 81 procentas. 

Aktualios papildomos žinios ir praktinė pagalba

Pakviestos pasvarstyti, kokios paramos reikėtų pradedant savo verslą, 36 proc. moterų nurodė, kad labiausiai vertintų finansinę paramą, palankias finansavimo sąlygas. Atitinkamai vyrai šį poreikį išreiškė rečiau (31 proc.). Moterims (16 proc.) šiek tiek labiau negu vyrams (14 proc.) svarbesnė atrodė ir šeimos, draugų parama bei motyvacija pradėti verslą.

Daugiau vyrų šiemet nurodė, kad pageidautų verslą kurti su partneriu, taip pat jiems labiau rūpėjo specialisto (mentoriaus), įkūrusio savo įmonę, patarimai.

Tarp populiariausių pagalbos kuriant verslą pasirinkimų per apklausą pateko vyrų ir moterų noras gauti galimybę įgyti reikiamų papildomų žinių ar įgūdžių, taip pat – praktinė parama tvarkant administracinius reikalus ir įveikiant biurokratines kliūtis, pavyzdžiui, registruojant įmonę.

SEB banko vadovė primena, kad pernai pasaulio ekonomikos forumo „Global Gender Gap“ 2023 metų ataskaita parodė, jog pagal pasaulinį lyčių lygybės indeksą Lietuva užima 9 vietą pasaulyje, kai prieš metus buvo 11-a. Tačiau pagal vieną iš indekso sudėtinių rodiklių, taikomų vertinant moterų dalyvavimą ekonomikoje ir jų galimybes, Lietuva užėmė tik 26 vietą, nors prieš metus buvo 21-a.

Šių metų sausį SEB banko užsakymu apklausą trijose Baltijos šalyse atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Joje dalyvavo 1000 lietuvių, 1008 latviai ir 1000 estų nuo 18 iki 74 metų.