SEB tyrimas: pusei Lietuvos jaunimo svarbiausias finansinis tikslas – įsigyti būstą, tačiau lūkesčiai dažnai pernelyg optimistiniai

Beveik pusė Lietuvos jaunimo artimiausių penkerių metų finansiniu prioritetu laiko nuosavo būsto įsigijimą. Tačiau tarp noro turėti savo namus ir jų raktų kišenėje paprastai praeina daugiau laiko – SEB duomenimis, vidutinis pirmą būsto paskolą Lietuvoje imantis klientas yra 35 metų amžiaus. Tad penkeri metai gali būti ne tiek terminas, per kurį būtina įsigyti būstą, kiek laikas, skirtas pasiruošti tokiam sprendimui.

SEB banko iniciatyva atlikto Baltijos šalių jaunimo tyrimo duomenimis, 49 proc. 18-29 metų Lietuvos gyventojų būsto įsigijimą nurodo kaip pagrindinį artimiausių penkerių metų finansinį tikslą. Tuo metu 30 proc. prioritetą teikia kelionėms, o 24 proc. – reguliariam investavimui. Būstas pirmoje vietoje išlieka visose jaunimo amžiaus grupėse: tarp 18-24 metų respondentų jį pasirinko 46 proc., o 25-29 metų grupėje – 52 procentai apklaustųjų.

„Nuosavas būstas jaunam žmogui dažnai reiškia kur kas daugiau nei nekilnojamąjį turtą. Tai savarankiškumas, saugumas, galimybė kurti savo gyvenimą ir šeimos ateitį. Todėl natūralu, kad šis tikslas išlieka svarbus net ir tada, kai būsto kainos, pradinio įnašo dydis ar kasdienės išlaidos kelia vis daugiau iššūkių“, – sako SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė.

Vis dėlto ji atkreipia dėmesį, kad tikslas turėti nuosavus namus dažnai atsiranda anksčiau nei galimybė jį įgyvendinti, todėl penkerių metų perspektyva neretai yra pernelyg optimistinė.

SEB duomenimis, tipinis pirmą būsto paskolą imantis banko klientas yra 35 metų amžiaus žmogus. Vidutinė tokio kliento paskolos suma sudaro 118 tūkst. eurų.

„Šie skaičiai primena, kad noras turėti būstą ir pasirengimas jį įsigyti nėra tas pats – būstas į jaunų žmonių tikslų sąrašą patenka gerokai anksčiau nei žmogus pats tampa finansiškai pasirengęs jį įsigyti. Galima būstą laikyti svarbiausiu savo penkerių metų tikslu, tačiau tam, kad šis tikslas taptų realus, reikia ne tik sukaupti pradinį įnašą. Svarbu turėti pakankamai stabilių pajamų, įsivertinti ilgalaikius įsipareigojimus ir suprasti, kokio būsto iš tikrųjų reikia“, – sako S. Strockytė-Varnė.

Ar pirmą būstą būtina pirkti kuo anksčiau?

Pasak ekspertės, būsto pirkimas neturėtų tapti varžybomis, kuriose svarbiausia kuo greičiau pasirašyti paskolos sutartį. Ypač jaunam žmogui, kuris dar tik kuria savo savarankišką gyvenimą, keli papildomi metai nuomos gali būti ne prarastas laikas, o galimybė geriau suprasti savo poreikius.

„Kartais nuoma leidžia labai praktiškai išsiaiškinti, kur norisi gyventi, kiek erdvės iš tiesų reikia ir kokia būsto įmoka būtų komfortiška. Tai ypač aktualu jauniems žmonėms, kurių darbas, miestas, šeimos situacija ar kiti gyvenimo planai gali keistis. Būstas yra ilgalaikis įsipareigojimas, todėl svarbu ne tik klausimas „kada galiu nusipirkti?“, bet ir „ką ir kur iš tikrųjų noriu pirkti?“, – sako S. Strockytė-Varnė.

S. Strockytės-Varnės teigimu, galvojant apie nuosavą būstą svarbiausia pradėti ne nuo skelbimų portalų, o nuo savo finansinės situacijos įvertinimo. Pirmasis tikslas turėtų būti aiškumas: kiek pajamų gaunama, kiek jų skiriama būtinoms išlaidoms, kokią sumą realu reguliariai atidėti ir kokio pradinio įnašo reikėtų planuojamam būstui.

„Būsto įsigijimas gali atrodyti kaip labai didelis ir tolimas tikslas, todėl jauni žmonės kartais atideda pirmąjį žingsnį. Tačiau planą galima pradėti kurti ir neturint visų atsakymų: nusistatyti taupymo sumą, kaupti finansinę pagalvę, mažinti nebūtinas išlaidas ir nuosekliai auginti pradinį įnašą. Svarbiausia – pradėti“, – sako SEB ekspertė.

Planuojant įsigyti būstą taip pat svarbu įvertinti ne tik jo kainą ir pradinį įnašą. Reikšmingą dalį biudžeto sudaro ir būsto įrengimo, remonto, draudimo, komunalinių paslaugų, transporto bei nenumatytų išlaidų kaštai.

Todėl prieš prisiimant ilgalaikius finansinius įsipareigojimus verta išlaikyti finansinę pagalvę – santaupas, kurios padėtų netikėtai sumažėjus pajamoms ar atsiradus papildomų išlaidų. Taip pat naudinga įsivertinti, ar būsto paskolos įmoka leistų išsaugoti galimybę ne tik padengti kasdienes išlaidas, bet ir toliau taupyti bei siekti kitų finansinių tikslų.

„Atsakingas sprendimas nėra tas, kai pasirenkamas brangiausias įmanomas būstas. Atsakingas sprendimas yra tas, kuris leidžia žmogui jaustis tvirtai ir po sutarties pasirašymo – turėti pakankamai lėšų kasdienybei, nenumatytiems atvejams ir gyvenimo pokyčiams“, – pažymi S. Strockytė-Varnė.

Pirmieji žingsniai savo būsto link

Jauniems žmonėms, svarstantiems apie nuosavą būstą, SEB ekspertė rekomenduoja pradėti nuo kelių paprastų veiksmų.

Pirmiausia reikėtų įsivertinti savo pajamas ir reguliarias išlaidas – aiškus biudžetas padeda suprasti realias taupymo galimybes.

Tuomet patartina nusistatyti pradinio įnašo sumos tikslą ir numatyti, per kiek laiko jį būtų galima sukaupti.

„Svarbiausia, taupyti reguliariai. Net jei pradžioje atidedamos sumos bus nedidelės, nuoseklus taupymas suformuos gerus įpročius, kurie yra geros finansinės sveikatos pagrindas“, – pataria S. Strockytė-Varnė.

Ekspertė taip pat atkreipia dėmesį, kad kaupiant lėšas pradiniam būsto paskolos įnašui reikėtų vengti perteklinių trumpalaikių finansinių įsipareigojimų, kurie galėtų turėti įtakos kredito istorijai ir mažinti skolinimosi būstui galimybes.

Ir galiausiai reikėtų tartis su specialistais. Neretai ką nors pirkdami vadovaujamės emocijomis, tačiau būsto paskola yra ilgalaikis įsipareigojimas, kuris turėtų būti paremtas realiomis finansinėmis galimybėmis.

SEB banko užsakymu tyrimą Baltijos šalyse atliko bendrovė „Norstat“. Apklausoje dalyvavo 500 lietuvių, 400 estų ir 506 latviai ir estai nuo 18 iki 29 metų.