Sigita Strockytė-Varnė. Iš kartos į kartą: kaip keičiasi lietuvių požiūris į taupymą?

Komentaro autorė Sigita Strockytė-Varnė, SEB banko asmeninių finansų ekspertė 

Lietuvos gyventojų santaupos reikšmingai didėja – Lietuvos banko duomenimis, 2025 m. lapkritį lietuviai bankų sąskaitose laikė daugiau nei 27 mlrd. eurų – beveik 3 mlrd. eurų daugiau nei ankstesniais metais. Vis dėlto, didžioji šių lėšų dalis nebuvo įdarbintos, tad ilgainiui gali nuvertėti. Kol kas pavyzdį taupymo ir investavimo srityse rodo jaunesnės gyventojų kartos – 18–29 m. jaunuoliai dažniau nei jų tėvai turi santaupų ir supranta skirtingas investicines priemones.

Jaunoji karta taupo aktyviau ir investuoja drąsiau

Jaunoji lietuvių karta taupo nuosekliau nei jų tėvai. Ankstyvas susipažinimas su finansų valdymo įrankiais, patogiomis programėlėmis, įvairios švietimo iniciatyvos padėjo užtikrinti, kad šiuolaikiniai jaunuoliai taupymą suvoktų kaip vieną pagrindinių uždavinių siekiant finansinės laisvės. 2025 metais atliktas SEB banko tyrimas parodė, kad 18–29 metų jaunuoliai santaupų turi dažniau nei vyresni šalies gyventojai – santaupų turintys nurodė apie 77 proc. apklaustų jaunuolių. Panašias tendencijas pastebime su jaunuoliais bendraudami ir apie investavimą – jie geriau išmano skirtingas investicines priemones, dažniau yra pabandę investuoti skaitmeninių įrankių pagalba ir ketina tai tęsti ateityje.

Vakarų Europos tradicijos – siekiamybė

Galima sakyti, kad jaunuoliai išties jau yra finansiškai raštingesni nei ankstesnės lietuvių kartos. Prie to reikšmingai prisideda ir šiuolaikiniai tėvai. SEB banko tyrimas parodė, kad apie trečdalis (36 proc.) tėvų pirmą kartą mokėjimo kortelę įteikia 7–10 metų amžiaus vaikams, o daugiau negu pusė (54 proc.) su skaitmeniniais finansų valdymo įrankiais supažindina 11–14 metų atžalas. Taigi, šeimos vis anksčiau supažindina vaikus su pinigų reikšme ir leidžia jiems patiems pabandyti valdyti kišenpinigius. 

Nors sukauptų santaupų apimtys Lietuvoje auga, palyginti su Vakarų Europos šalimis vis dar turime nemažą neišnaudotą potencialą. Vokietijoje, Prancūzijoje ar Švedijoje gyventojai tradiciškai sukaupia didesnius finansinių aktyvų portfelius, o turto perdavimas šeimose yra sistemingai planuojamas visą gyvenimą. Svarbi šių šalių sėkmės dalis – nuoseklus požiūris į jaunuolių finansinį auklėjimą. Jose kultūriškai yra įprasta su vaikais daug kalbėti apie pinigus ir šeimos biudžetą, drauge planuoti šeimos ilgalaikius tikslus, leisti vaikams patiems planuoti nedidelius pirkinius, suklysti tai darant ir vėliau drauge aptarti išmoktas pamokas. 

Paveldimas ne tik turtas, bet ir požiūris

Dar vienas ženklas, kad lietuviai tampa turtingesni – apie turto perdavimą atžaloms galvoja vis daugiau gyventojų. Apklausus SEB banko privačios bankininkystės klientus, valdančius didelį turtą, paaiškėjo, kad daugiau negu pusė jų (57 proc.) jau yra mąstę ar apibrėžę sprendimus, kaip paveldėtojai galėtų perimti jų turto valdymą. Praeities tyrimų duomenys rodo, kad prieš 10 metų šis klausimas gyventojams rūpėjo mažiau.

Planuojant paveldėjimo klausimus svarbu prisiminti, kad šeimose svarbu perduoti ne tik patį turtą, bet ir tinkamą požiūrį į pinigus bei įgūdžius juos valdyti. Tam, kad Lietuvos šeimos išties pasivytų vokiečių ar prancūzų finansinio raštingumo ir finansų valdymo tradicijas, joms reikėtų daugiau kalbėtis apie pinigus. Šiuolaikiniai jaunuoliai tėvus gali supažindinti su išmaniais finansų valdymo įrankiais, padėti atrasti informacijos apie sritis, kuriose tėvams trūksta žinių. Tuo metu tėvai gali padėti vaikams ugdyti tinkamas finansines vertybes ir kuo anksčiau savarankiškai prisiimti atsakomybę už savo pinigus ir finansinius sprendimus.