Simonas Norbutas. Lietuvių meilė hibridams – vis karštesnė

Komentaro autorius Simonas Norbutas, SEB banko Lizingo departamento vadovas

Europos Komisija atšaukė draudimą nuo 2035 metų parduoti naujus automobilius su vidaus degimo varikliais. Tačiau Europos rinka ir toliau sėkmingai pildosi hibridiniais modeliais. Perėjimą prie švaresnio transporto žymintis pasirinkimas, atrodo, virto ilgalaikiu vartotojų sprendimu, kuris vis labiau pagrįstas įperkamumu.

Gruodžio viduryje Europos Komisija pristatė Automobilių pramonės politikos gaires, kuriomis siekia palaikyti sektoriaus perėjimą prie elektra varomo transporto gamybos. Dokumentas suteikia daugiau laisvės Europos automobilių gamintojams, kurie siekė, kad EK sušvelnintų draudimą nuo 2035 metų prekiauti naujais benzininiais ir dyzeliniais automobiliais. Švelninant draudimą, gamintojams iškelta nauja sąlyga – užtikrinti, kad 2035 metais naujų automobilių išmetamų teršalų kiekis būtų 90 proc. mažesnis palyginti su 2021 metų lygiu.

Per vienuolika šių metų mėnesių naujų automobilių rinka Lietuvoje augo daugiau negu 40 procentų. Tačiau hibridinių modelių registracijų gausėjo dar labiau – šiemet Lietuvoje hibridai sudaro apie 60 proc. visų naujų automobilių registracijų. Be to, tinklo įkraunamų hibridinių (PHEV) automobilių Lietuvoje nupirkta daugiau negu grynųjų elektromobilių.

Taigi, didėjant elektromobilių įperkamumui Lietuvoje, įmonės ir gyventojai vis dažniau renkasi būtent mažiau taršias transporto priemones. SEB banko tyrimo duomenimis, įperkamo elektromobilio vertė per metus padidėjo beveik 14 procentų. Augančias galimybes įsigyti naują automobilį atitinkamai vertina gamintojai bei pardavėjai: šiemet „Metų automobilio“ rinkimuose Lietuvoje iš daugiau negu 30 dalyvavusių modelių vos vienas buvo dyzelinis ir vienas varomas tik benzinu.

Už pažangą pirmiausia balsuoja verslas

Technologijų pažanga – viena iš svarbiausių verčių, kurias akcentuoja PHEV ir EV modelių gamintojai. Įdomu tai, kad Lietuvoje šį privalumą pirmiausia pasveria verslas, nes būtent įmonės įsigyja apie 70 proc. naujų elektromobilių. Tobulėjant technologijoms šie automobiliai veikia vis efektyviau ir su vienu įkrovimu gali nuvažiuoti vis toliau. Verslui tai reiškia sutaupytus kasdienių kelionių kaštus.

Tendencijos rodo, įperkamumą ir teigiamus paklausos pokyčius lemia tai, jog mažėja baterijos kaina. Pavyzdžiui, lyginant su praėjusiais metais, šiemet ličio jonų baterijų paketo kaina (doleris per kWh) yra 8 proc. mažesnė. Prognozuojama, kad kitąmet kaina sumažės dar bent 3 procentais.

Aktyvi technologijų plėtra Europoje, Kinijoje ir kitur kuria vis didesnį masto ekonomijos efektą. Masinė baterijų ir pažangios įrangos gamyba kartu su inovatyviais technologijų sprendimais leidžia mažinti elektros variklių, jėgos elektronikos ir kitų komponentų kaštus. Efektas atsiskleidžia, kai gamintojai rinkai pradeda siūlyti atnaujintus hibridinius modelius, tokius kaip „Škoda Kodiaq“, „Volkswagen Tiguan“ ar  „Volkswagen Tayron“.

Naujų automobilių importuotojai Lietuvoje orientuojasi į viršutinę 50 tūkst. eurų kainos ribą, kuri yra susijusi su PVM lengvata verslui. Atnaujindamas transporto parką verslas, be abejonės, atsižvelgia ir į automobilių išlaikymo ir priežiūros sąnaudas. Šiuo metu jos – hibridų ir elektromobilių pusėje. O gyventojams šios eksploatacijos patirties dar trūksta, rodo šiemet atliktas SEB banko tyrimas. Retas asmuo yra vairavęs elektra varomą automobilį ar juo labiau analizavęs šios transporto priemonės išlaikymo kaštus.

Vakarų Europoje – ryškios pokyčių bangos

Tyrimo duomenimis, vieną iš penkių šalies gyventojų persėsti į elektra varomą automobilį paskatintų nauja mokesčių tvarka – jeigu automobiliams su vidaus degimo varikliais būtų įvesti reikšmingi metiniai mokesčiai.

Kita vertus, ta pati apklausa rodo, jog 37 proc. lietuvių net ir apmokestinti neatsisakytų vidaus degimo variklių. Nemaža dalis žmonių vis dar nuogąstauja dėl nepakankamos įkrovimo infrastruktūros ir vien su baterijos energija įveikiamų atstumų. Šios baimės turi įtakos pažangos tempui – prieš sėsdami į grynąjį elektromobilį žmonės dabar renkasi tarpinį variantą – keliones hibridiniais modeliais.

Kadangi dauguma gyventojų nėra linkę transporto priemonių keisti kasmet, panašu, jog dabar Lietuvoje ima vyrauti savotiškas vairuotojų ir hibridų medaus mėnuo. Rinkos tendencijos leidžia daryti prielaidą, kad šis periodas gali trukti netgi ilgiau negu trejus metus. Negana to, hibridai ir iš elektros tinklo įkraunami hibridai dabar visoje ES yra populiariausias pirkėjų pasirinkimas, kalbant apie naujus modelius.

Didžiausi elektromobilių rinkos pokyčiai pastebimi Vokietijos, Prancūzijos, Nyderlandų ir Belgijos rinkose – jose elektra varomų naujų automobilių registracijų gausėja sparčiausiai. Hibridų pardavimai į aukštumas energingai kopia Ispanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Italijoje. Šioje kategorijoje Europoje šiemet geriausiai sekasi „Volkswagen“ grupės įmonėms.

Lietuviams šios žinios reiškia gausesnę antrinės rinkos pasiūlą po kelerių metų, mat iš Vakarų Europos valstybių į mūsų šalį atkeliauja didžioji dalis naudotų modelių, o „Audi“, „Volkswagen“ ar „Škoda“ – Lietuvoje yra tradiciškai palankiai vertinami prekės ženklai.