Šoktelėjęs EURIBOR didina būsto paskolų įmokas. Kaip tai paveiks namų ūkius ir būsto rinką?
Prasidėjus karui Irane ir ėmus augti lūkesčiams, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) netrukus ims didinti bazines palūkanų normas, ėmė didėti tarpbankinės EURIBOR palūkanų normos. Dėl to jau padidėjo būsto paskolos įmoka tiems paskolų turėtojams, kuriems nuo kovo persiskaičiavo palūkanų normos. Net ir nedidelis palūkanų augimas didina finansinę naštą namų ūkiams ir gali turėti įtakos šiuo metu įkaitusios būsto rinkos trajektorijai.
Vidutinė 6 mėn. EURIBOR palūkanų norma 2025 metais siekė 2,2 procento, o šiuo metu jau yra 2,5 procento, arba 0,3 proc. punkto didesnė. SEB banko duomenimis, vidutinė būsto paskolos suma 2025 metais siekė apie 111 tūkst. eurų. Remiantis skaičiavimais, jei 111 tūkst. eurų paskolos likęs laikotarpis yra 25 metai, palūkanoms padidėjus nuo 4,0 proc. iki 4,3 proc., mėnesinė įmoka išaugtų apie 19 eurų. Jeigu paskolų palūkanų norma padidėtų iki 5,0 proc., tai reikštų 64 eurais didesnes išlaidas per mėnesį.
Pasak SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, EURIBOR pokyčius lemia finansų rinkų dalyvių lūkesčiai dėl ECB bazinių palūkanų normų sprendimų. Šiandien rinkos vertina, kad iki metų pabaigos ECB dabartinę 2 proc. bazinę palūkanų normą gali didinti tris kartus iki 2,75 procentų. Kita vertus, pasikeitus karo Irane eigai ir sumažėjus energetikos produktų kainoms, palūkanų lūkesčiai gali vėl greitai pasikeisti. EURIBOR palūkanų normos neišvengiamai reaguos į karo Irane įvykius ir energetikos kainų pokyčius.
Labiausiai nuo karo Irane pradžios ūgtelėjo ilgesnės trukmės EURIBOR palūkanų normos. 12 mėn. EURIBOR palūkanų norma nuo vasario 27 d. padidėjo net 0,6 proc. punkto, kai 6 mėn. EURIBOR augo 0,4 proc. punkto, o 3 mėn. EURIBOR tik 0,12 proc. Kuo ilgesnė EURIBOR palūkanų normų trukmė, tuo ji įtraukia lūkesčius dėl tolimesnių ECB sprendimų. Galima nepritarti tokiems finansų rinkos dalyvių lūkesčiams dėl ECB palūkanų normų ir piktintis tuo, kad tokie sprendimai nespręstų dabartinės infliacijos grėsmės problemos, tačiau rinkos lūkesčiai neišvengiamai daro įtaką faktinėms palūkanų išlaidoms.
Įmokos auga, bet poveikio dar nepajusime
Pasak jo, augančios įmokos jau yra juntamos, tačiau kol kas daugumai gyventojų jos neturėtų sukelti šoko prisiminus, kad dar prieš dvejus metus EURIBOR palūkanų normos siekė 4 procentus. „Nors įmokos didėja, dabartinių prognozių kontekste poveikis gyventojų finansams išlieka labiau laipsniškas nei staigus. Tačiau nerimas dėl ūgtelėsiančios infliacijos, prastesnių galimybių sutaupyti pradinį įnašą, bei nežinomybės, kiek gali augti palūkanų normos, turėtų pradėti vėsinti įkaitusią būsto rinką“, – pažymi T. Povilauskas.
Ekspertas rekomenduoja gyventojams aktyviai stebėti savo finansus. „Didėjant įmokoms verta peržiūrėti savo biudžetą įvertinant turimą finansinį rezervą. Besibaiminantiems dar didesnių palūkanų normų, verta apsvarstyti palūkanų rizikos valdymo galimybes“, – teigia jis.
Net ir kelių dešimtųjų procentinio punkto palūkanų normų pokytis gali lemti šimtus eurų papildomų išlaidų per metus, todėl atsparumas palūkanų normų pasikeitimams turėtų būti vienu svarbiausiu veiksnių planuojant asmeninius finansus.
