Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė. Ko neparodė šių metų matematikos egzamino rezultatai

Komentaro autorė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, SEB banko vadovė

Šiemet abiturientų matematikos egzamino statistika geresnė nei pernai. Regis, tai proga pasidžiaugti, tačiau iš tikrųjų būtų klaida lengviau atsikvėpti. Statistikos pagerėjimas nepaneigia esminės problemos, kuri slypi giliau negu vienas egzaminas ar viena mokinių karta, tik trumpam nukreipia nuo jos dėmesį.

Sunku nesutikti, kad daugeliui mokinių matematika pirmiausia asocijuojasi su baime – kontrolinio, egzamino, jo rezultatų. Todėl ji tampa streso, įtampos šaltiniu, užuot buvusi naudingu įrankiu gyvenime.

Problemos esmė ta, kad matematika Lietuvoje vis dar per dažnai matoma kaip patikrinimas, ar mokinys moka formulę. Nors tikroji jos paskirtis – auginti gebėjimą mąstyti, suprasti skaičius ir priimti pagrįstus sprendimus. Nuo to priklauso ne tik mokinių rezultatai, bet ir Lietuvos gebėjimas kurti ilgalaikę vertę.

Matematikos baimė kainuoja brangiai

Šiandien matematika svarbi ne tik tiems, kurie renkasi inžineriją, finansus ar technologijas. Ji padeda suprasti, kaip susiplanuoti asmeninį biudžetą, kiek iš tikrųjų kainuoja paskola, ką reiškia infliacija, kaip įvertinti riziką, kaip palyginti investavimo pasiūlymus.

Matematikos vertė neapsiriboja šiomis kasdienėmis užduotimis. Ji ugdo gebėjimą suprasti ryšius, argumentuoti, spręsti problemas ir priimti faktais grįstus sprendimus. Tai ypač svarbu šiais laikais, kai aplink daug duomenų, bet mažai aiškumo. Valstybei, kuri nori auginti aukštos pridėtinės vertės ekonomiką, matematika yra viena iš esminių ateities kompetencijų atramų.

Tačiau čia ir darome klaidą. Lietuvoje per dažnai matuojame finišą, bet per mažai dėmesio skiriame keliui iki jo. Daug kalbame apie pažymius, egzaminų kartelę ar neišlaikiusiųjų skaičių, tačiau gerokai mažiau – apie tai, kaip vaikas iki to rezultato ateina.

Kada atsiranda pirmieji nusivylimai „aš nieko nesuprantu“?? Ar mokykla ugdo pasitikėjimą mąstyti, klysti ir bandyti iš naujo? Tik nuolat matydami, kur mokinys yra šiandien, galime sekti jo pažangą, laiku pastebėti spragas ir kryptingai stiprinti jo mokymąsi.

Visgi, neretai švietime per daug dėmesio skiriame tam, ką lengviausia pamatyti. Čia tinka paprasta analogija. Modernus pastatas svarbus, bet jis savaime nesukuria gero banko. Jį kuria žmonės: darbuotojai, jų atsakomybė, gebėjimas laiku spręsti problemas ir klientų pasitikėjimas. Taip ir mokykloje: suremontuoti klasę galima per vasarą, bet tikrai pažangai reikia laiko, motyvuotų žmonių ir visos bendruomenės pastangų.

Kad skaičiai ir formulės nustotų gąsdinti

Tarptautinis kontekstas rodo, kad gerus rezultatus kuria ne viena reforma, o nuosekli sistema. Puikus pavyzdys – Estija. Pagal EBPO PISA tyrimą jos penkiolikmečių matematikos gebėjimai vertinami tarp geriausių Europoje, nors mokiniui šalis skiria panašiai lėšų kaip Lietuva. Skirtumą lemia visuma: nuo stiprių mokytojų ir mokyklų vadovų iki aiškios kokybės krypties bei ugdomo mokinio gebėjimo spręsti problemą, o ne vien atkartoti teisingą atsakymą.

Vien teorijos jauniems žmonėms neužtenka – jiems reikia praktikos ir pasitikėjimo bandyti. Tuo įsitikinu jau daug metų dalyvaudama „Lietuvos Junior Achievement“ veikloje ir mentoriaudama jaunimui. Motyvacijos jauni žmonės tikrai turi, tačiau jų potencialas atsiskleidžia tada, kai šalia atsiranda palaikantis suaugęs žmogus, reali užduotis ir tikėjimas, kad klaida nėra pabaiga.

Kaip tik todėl tokios svarbios praktinės programos ir sąlytis su verslu. Kai mokiniai kuria mokomąsias bendroves, skaičiuoja savikainą, vertina paklausą ir pristato savo idėjas, skaičiai iš vadovėlio persikelia į gyvenimą – matematika nebe gąsdina, o įgyja prasmę. Čia rezultatas taip pat svarbus, bet jis gimsta per nuolatinį mokymąsi: mokiniai mato, kas veikia, kur suklydo, ką reikia keisti ir kaip žingsnis po žingsnio gerinti sprendimą. Kartu auga ir jauno žmogaus drąsa veikti, o be jos neįmanoma nei valstybės pažanga, nei sėkmės istorija.

Juk jeigu mokiniui nepasisekė egzamine, tai dar nereiškia, kad jam užsidaro galimybės. Šiandien sėkmę lemia ir smalsumas, kūrybiškumas, gebėjimas mokytis, priimti sprendimus, bandyti ir taisyti klaidas. Būtent tokį mąstymą turėtų ugdyti matematika.

Švietimo kokybė nėra vien mokyklų ar ministerijos reikalas. Tai visos visuomenės ir verslo ateities klausimas, nes būtent verslui reikės žmonių, gebančių mąstyti, mokytis, suprasti finansus, naudotis technologijomis ir prisiimti atsakomybę. Smagu, kad turime gražių verslo įsitraukimo pavyzdžių: LJA,  „Švietimas #1“ iniciatyva, kur verslas savanorškai ugdo mokyklų vadovų vadybos kompetencijas ir stiprina mokyklas realia patirtimi. Todėl jei norime, kad matematika taptų galimybių, o ne baimės kalba, veikti turime kasdien, o ne tik paskelbus egzaminų rezultatus.