Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė. Kodėl augant pajamoms laimės indekse krentame žemyn?

Pastarąjį dešimtmetį gyventojų pajamos augo sparčiau nei kainos, didėjo perkamoji galia, o santaupų turi vis daugiau žmonių. Tačiau naujausia „Pasaulio laimės indekso“ (World Happiness Report) ataskaita skelbia, jog jaučiamės mažiau laimingi nei pernai –  iš 16-os vietos nukritome į 28-tą. Skaičiai rodo, kad gyvename finansiškai geriau, tad kokį signalą siunčia laimės rodikliai?

Auginant pajamas auginame saugumo jausmą

Per dešimt metų vidutinis darbo užmokestis po mokesčių Lietuvoje augo 166 proc., kai kainos kilo apie 59 proc. Šiandien 61 proc. gyventojų nurodo galintys iš santaupų išgyventi bent tris mėnesius, kai prieš dešimtmetį tokių buvo tik 21 proc. Patenkintų savo finansine padėtimi – 45 proc., kai 2016 metais buvo vos 20 proc. Finansiniais vertinimais matome visuomenės progresą, tačiau jis automatiškai nevirsta didesniu pasitenkinimu gyvenimu.

JAV Pensilvanijos universiteto ir Prinstono universiteto mokslininkų tyrimų rezultatai parodė, kad laimės pojūtį sukurianti gerovė pirmiausia yra susijusi su žmogaus saugumu. Neatsitiktinai ir laimės indekse matomas ženkliai sumažėjęs lietuvių socialinio saugumo jausmas, kuris apibrėžiamas kaip pasitikėjimas institucijomis ir tikėjimas, kad sudėtingose situacijose bus užtikrintas palaikymas bei stabilumas. Šios tendencijos mažėjimą galima sieti su pastaruoju metu šalyje priimtais ekonominiais ir politiniais sprendimais, viešojoje erdvėje girdimu komunikaciniu tonu.

Tad žmonėms svarbu ne tik kiek jie uždirba, bet ar jaučiasi galintys kontroliuoti savo gyvenimą, priimti sprendimus. Kai šio jausmo trūksta, net ir augančios pajamos ne visada didina pasitenkinimą. Tai ypač aktualu šiandien, kai aplinkoje daug neapibrėžtumo – nuo geopolitikos iki ekonominių svyravimų.

Santaupos – riba tarp stabilumo ir nerimo

Šiandien reikšminga tampa ne kaip greitai auginame pajamas, o kaip saugiai su jomis jaučiamės. Santaupos šiuo požiūriu suteikia ne tik rezervą, bet ir ramybę, nes leidžia planuoti ir priimti reikalingus sprendimus ne „iš būtinybės“, o pagal atsiradusį poreikį. Juk apie didesnius tikslus, tokius kaip būstą, verslą ar karjeros pokyčius, dažniau žmonės pradeda galvoti tik tada, kai turi finansinį pagrindą.

O čia dar turime erdvės augti. SEB finansinės gerovės apklausa rodo, kad tik kas dešimtas gyventojas nuosekliai planuoja savo mėnesio biudžetą. Tai reiškia, kad pajamos auga greičiau nei finansinio  raštingumo įpročiai.

Ką iš tiesų rodo laimės indeksas

Laimės indekso pokytis dar nereiškia, kad gyvename blogiau. Jis greičiau atskleidžia, kad vien finansinė pažanga nėra pakankama, nes sukauptus išteklius turime paversti saugumo jausmu.

Ne mažiau svarbu – ar žmogus turi aiškų finansinį tikslą. Kai tikslas apibrėžtas, atsiranda aiški kryptis, mažėja spontaniškumas, o kartu jaučiama kur kas mažiau finansinės įtampos. Tokiais atvejais pinigai veikia jau ne tik kaip rezervas, bet ir kaip saugumą kuriantis įrankis. Tik jaučiantis stabiliai galime užtikrintai žvelgti į ateitį.