Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė. Šeimos verslai – tylioji Lietuvos ekonomikos jėga

Lietuvoje šeimos verslų daugėja ne tik skaičiumi, bet ir brandos prasme. Vis dažniau kalbama apie verslo tęstinumą, pasirengimą kartų kaitai, siekiant išsaugoti ilgalaikę vertę. Tai yra ženklas, kad per nepriklausomybės dešimtmečius Lietuva perėmė gerąsias Europos praktikas. Šeimų verslai įrodo stabilumo, tvarumo ir ilgalaikės vizijos vertę, nešančią pažangą.

Skaičiuojama, kad daugiau negu pusę Europos įmonių galima laikyti šeimos verslais. Privačiame sektoriuje jos sukuria apie 100 mln. darbo vietų ir daro didelę įtaką gyventojų užimtumui. O tokios šeimų valdomos kompanijos kaip Prancūzijos investicijų bendrovė „Wendel“ ar Vokietijos mokslo ir technologijų milžinė „Merck“ šiandien tęsia ilgesnę negu 300 metų istoriją.

Ilgaamžiškumo bei tęstinumo tradicija svarbi ir daugiau negu 170 metų veikiančiai SEB grupei, kurios istorija glaudžiai susijusi su Wallenbergų šeimos verslu. Todėl šeimų valdomas įmones matome kaip ypač svarbią ekonomikos atramą ir siekiame būti ilgalaikis jų partneris – padėti augti tvariai ir perduoti sukurtą vertę iš kartos į kartą.

Ne ketvirčiais, o kartomis mąstantys lyderiai

Ilgaamžes šeimų įmones tyrinėjantys mokslininkai sutaria, kad viena svarbiausių jų stiprybių – gebėjimas veikti žvelgiant į tolimesnį horizontą negu pusmetis ar metai. Ne veltui sakoma, kad šeimų verslų valdytojai mąsto ne ketvirčiais, o kartomis. Žinoma, ši nuostata savaime neužtikrina sėkmės, bet atitinkamai veikia prioritetus, lemia požiūrį į tęstinumą, atsakomybę, tvarumą. Orientaciją į ilgalaikę vertę atspindi požiūris į investicijas, elgesys su darbuotojais, rizikų ir skolų valdymas, reputacijos stiprinimas ir kt.

Greitas augimas paprastai siejamas su startuolių istorijomis. O kelis dešimtmečius ar ilgiau veikiantys šeimos verslai? Bendrovės „Deloitte“ atliktas tyrimas rodo, kad Europa užtikrina itin palankią aplinką šeimų verslams augti. Prognozuojama, kad šių verslų skaičius Europoje iki 2030 metų padidės 12 procentų.

Bendrovės EY apžvalgoje pažymima, jog šeimų valdomi verslai puikiai sugeba prisitaikyti ir sėkmingai veikti nuolat kintančioje aplinkoje. Joms būdingas dėmesys ilgalaikei perspektyvai, aktyvus efektyvumo siekis ir nuosaiki finansavimo politika. Tačiau konservatyvus požiūris į riziką proveržio galimybių nesunaikina. Veikiau, išgrynina ir subrandina.

Net ir vertindami artimiausią ateitį, Europos šeimos verslai išlieka optimistiški. Daugiau negu pusė didžiųjų Europos ekonomikų šeimos įmonių šiemet tikisi geresnių rezultatų, o tarp svarbiausių konkurencingumo sąlygų įvardija mažesnę biurokratinę naštą ir efektyvesnę reguliacinę aplinką. Tai aktualu ir Lietuvai – visuomenės apklausos rodo, kad perteklinę biurokratiją kaip problemą mato didelė dalis šalies gyventojų ir verslų.

Reputacija – paveldima. O lyderystė?

Kitas verslo brandumo požymis – rūpestis reputacija. Kai verslas perduodamas iš kartos į kartą, įmonės pavadinimas tampa tarsi giminės herbu, tokiu pat svarbiu, kaip ir finansinis turtas. Kai įmonės vardas tapatinamas su šeimos vardu – atsakomybė yra asmeninė, o ne anoniminė. Gebėjimas prisiimti asmeninę atsakomybę yra lyderio bruožas. Organizacijose jis lemia didesnę discipliną ir atsparumą trumpalaikėms pagundoms.

Vis dėlto vienas svarbiausių iššūkių – tinkamai suplanuoti ir pasirengti verslo perdavimui, sukurti valdyseną, užtikrinančią balansą tarp šeimos ir nuosavybės santykių, išlaikyti verslo sistemą ir aukštą profesionalumo lygį. Ir žinoma – talentai. Ar gyvendami kitokiu laiku ir kitoje aplinkoje, negu jų tėvai, vaikai yra verslūs ir pasiryžę ne tik paveldėti, bet ir valdyti? Ar jie – pakankamai stiprūs ir galintys tapti naujais lyderiais, kaupti kompetencijas ir telkti, auginti komandas? Ar jie pakankamai ambicingi, kad galėtų konkuruoti su didesniais verslais, diegti naujus verslo modelius ir kurti unikalias vertes?

Ego stato paminklus. Kartos – legendinius verslus

Viena iš tarptautinio verslo efektyvumo formulių pasaulyje ilgai buvo plėtra „į ten, kur pigiau“. Tačiau geopolitinė aplinka pastaraisiais metais verslus verčia ieškoti naujų formulių, pavyzdžiui, kaip sukurti didesnę vertę plėtojant veiklą lokaliai. Esu tikra, kad ilgaamžės šeimos įmonės veikti ir kurti pažangą lokaliu mastu moka geriausiai, nes konkretus kraštas ir jo žmonės yra verslo tapatybės dalis. Dešimtmečiais su savo miestu, bendruomene, darbuotojais, tiekėjais, partneriais puoselėjami ryšiai – nepaprastai stiprūs, dažnai sukūrę istorinių proveržių. Jų istorijos liudija, ieškant mažesnių kaštų nebūtina pirkti bilieto į Aziją.

Ilgalaikė sėkmė taip pat įrodo, kad šeimos verslas yra natūralus verslumo kultūros inkubatorius – aplinka, kurioje nuosavybė yra stipriai susieta su atsakomybe, o į tradiciją įsilieja darbo etika, rizikos tolerancija ir svarbus supratimas, kad verslas yra ne vien saviraiškos priemonė, bet ir pareiga.

Sutinku, kad dramaturgiškai verslo herojaus paveikslas atrodo patraukliau negu įsipareigojimų sąrašas. Tačiau būtent šeimos verslas primena, kad ilgalaikė vertė dažiau gimsta ne iš vieno žmogaus ego ir ambicijų, o iš susitelkimo, bendradarbiavimo, pareigos ir gebėjimo puoselėti socialinį bei ekonominį kapitalą iš kartos į kartą.