Sukčiai taikosi į jau nukentėjusius asmenis – išnaudoja patiklumą ir surinktą informaciją

Per tris šių metų ketvirčius Lietuvoje nuo finansinių sukčių pavyko apsaugoti 32,7 mln. eurų, parodė naujausi Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenys. Nors dažnai akcentuojama, kad gyventojus nuo nusikaltėlių apsaugo budrumas, vien jo nebepakanka. Pastaruoju metu pastebima, kad sukčiai nevengia tų pačių asmenų apgauti po kelis kartus, naudodami specialias taktikas, skirtas išvilioti pinigus iš jau nukentėjusių gyventojų. 

Dažniausiai pakartotiniai kreipimaisi į aukas vyksta po investicinio sukčiavimo atvejų – nukentėjusiesiems teigiama, kad neva pavyko surasti jų prarastas lėšas drauge su uždirbta grąža. 

„Finansinių sukčių naudojami taktikos būdai sudėtingėja – gyventojai tampa budresni, tad ir nusikaltėliai tobulina metodus. Jie vis dažniau pritaiko kompleksiškas schemas, kurios užtrunka ilgą laikotarpį, vienai atakai pasitelkiama daugiau asmenų, kurie atlieka skirtingus vaidmenis. Pastebima, kad dalis atakų yra nukreiptos į jau nuo sukčių nukentėjusius asmenis, išnaudojant žmonių emocijas ir anksčiau surinktą informaciją apie juos. Gyventojams svarbu žinoti, kad kartą pakliuvus į sukčių pinkles, atsipalaiduoti negalima, o realią pagalbą nukentėjusiesiems suteikti gali tik policija ir jų finansų įstaiga“, – įspėja Daiva Uosytė, SEB banko Prevencijos departamento direktorė.

Anot ekspertės, nuo sukčių nukentėjusių asmenų pasakojimai rodo, kad nusikaltėliai tarpusavyje gali dalintis duomenimis, taikytis tą patį asmenį apgauti ir antrą bei trečią kartą. Pakartotinai besikreipiantys sukčiai ne tik turi nukentėjusių asmenų kontaktus, bet žino ir daugiau detalių – kur ir kokia pinigų suma buvo neva investuota, kada ir kokios operacijos buvo atliktos, kartais net gali pateikti tai įrodančius dokumentus. Atkreipiamas dėmesys, kad atgauti pinigus, kurie jau pateko į sukčių sąskaitą, dažniausiai neįmanoma, todėl gyventojai raginami kritiškai mąstyti ir jokiu būdu nepasitikėti nepažįstamaisiais, kurie siūlo pagalbą telefonu ar socialiniuose tinkluose.

Be to, nukentėjus nuo sukčių būtina atlikti ir prevencinius veiksmus – pasikeisti skaitmeninių platformų, el. pašto dėžutės slaptažodžius, drauge su finansų įstaiga įvertinti, ar reikalinga keisti  mokėjimo kortelių, prisijungimo prie interneto banko slaptažodžius. Pagal galimybes taip pat rekomenduojama pasikeisti kontaktinį telefono numerį, el. pašto dėžutės adresą, jei jie jau tapo žinomi sukčiams.

Prisistato teisininkais ir siūlo atgauti prarastus pinigus

Kai gyventojas ar įmonė yra apvagiami, patikėję įvairiomis manipuliacijomis perveda lėšas sukčiams, po tam tikro laikotarpio į juos vėl kreipiasi nepažįstamieji. Jie meluoja esantys teisininkai ar kitų sričių ekspertai ir siūlo padėti atgauti prarastas lėšas. Nusikaltėliai žada greitą rezultatą, tikina jau turintys solidžios patirties tokiuose procesuose. Pasitaiko atvejų, kai sukčiai moko nukentėjusį asmenį meluoti oficialioms šalies institucijomis ar finansų įstaigai, kad tariamas lėšų atgavimas vyktų sklandžiau, o bankas ar policija netrukdytų ir neįtartų, jog asmuo vėl bendrauja su nusikaltėliais.

Nors iš pradžių gali būti žadama nemokama pagalba, vėliau tariami ekspertai paprašo užmokesčio už siūlomas paslaugas. Sukčiai prašo jiems pervesti lėšų teismų išlaidoms, mokesčiams sumokėti, žada garantuotą rezultatą – atgauti visus gyventojo prarastus pinigus drauge su tariamai uždirbta investicine grąža. Nukentėjusieji atsiduria itin jautrioje situacijoje – stiprios emocijos kai kuriais atvejais paskatina juos dar kartą patikėti melagingais pažadais ir pervesti sukčiams pinigus. Tokiai schemai jautriausi tie asmenys, kurie prarado dideles pinigų sumas – kai jiems siūloma pinigus atgauti sumokant gerokai mažesnį mokestį nei patirti nuostoliai, psichologiškai tampa sudėtinga atsispirti pagundai pabandyti atgauti pavogtas lėšas.

Svarbu kritiškai mąstyti ir pasitikėti teisėsauga bei banku

„Jeigu gyventojai apvagiami, kai patys patvirtina mokėjimus į nusikaltėlių sąskaitas, atgauti jau iškeliavusius pinigus tampa beveik neįmanoma, ypač tuomet, kai į finansų įstaigą kreipiamasi ne iš karto. Finansų įstaiga paprastai gali stabdyti ar atšaukti tik tuos mokėjimus, kurie dar nebuvo išsiųsti iš asmens sąskaitos, tačiau dauguma operacijų yra momentiniai mokėjimai ir  įvykdomos vos per kelias sekundes. Nukentėjus nuo sukčių svarbu pasitikėti savo finansų įstaiga ir policija bei vengti bendrauti su bet kokiais nepažįstamais asmenimis, kurie teigia galintys padėti. Svarbu suprasti, kad nusikaltėliai nukentėjusius asmenis laiko patiklesniais, jau turi jų kontaktus bei daugiau informacijos, kurią gali panaudoti pakartotinai“, – teigia. D. Uosytė.

Gyventojai raginami saugoti savo banko sąskaitos, mokėjimo kortelių duomenis, netvirtinti jokių mokėjimų, kurių patys neinicijavo ar nėra tikri dėl jų gavėjo patikimumo. Jei nukentėjote nuo sukčių ir abejojate savo galimybėmis atpažinti jų atakas, verta pasikeisti kontaktus, kad sukčiams susisiekti pakartotinai nebūtų taip lengva, konsultuotis su banku, policija ar artimaisiais, domėtis sukčiavimo tipologijomis bei kaip nuo jų apsisaugoti.

Naudojantis skaitmeniniais įrankiais būtina kritiškai mąstyti, ugdyti įprotį sustoti ir pagalvoti, vertinti informacijos šaltinius ir atpažinti emocinį spaudimą, tikrinti logiką ir „per gerai, kad būtų tiesa“ situacijas.

Jei supratote, kad nukentėjote nuo sukčių ar kyla įtarimų, kad su jais bendraujate, nedelsiant kreipkitės į savo banką ir policiją.