Tadas Povilauskas. Laužantis drausmės taisykles 2027 m. valstybės biudžetas
Komentaro autorius SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas
Kitąmet fiskalinė politika ir vėl bus skatinanti ekonomiką skolintais pinigais, tačiau didėjantis biudžeto deficitas ir visuomenės pratinimas prie jo tik dar labiau didins būsimą įtampą, kai ateityje kažkuriuo metu reikės pradėti mažinti deficitą ir tuo pačiu stabdyti ekonomikos plėtrą.
Pristatytame biudžeto 2027 metų projekte prognozuojamas 3,8 proc. BVP valdžios sektoriaus biudžeto deficitas. Pagal dabartines Finansų ministerijos prognozes, jis 2028 metais ūgtels iki 4,8 proc. BVP. Nacionalinės ir ES fiskalinės drausmės taisyklės yra akivaizdžiai pažeidžiamos, nes grynosios išlaidos auga gerokai labiau negu nustatyta.
Tiesa, palyginti su kitomis regiono valstybėmis, mes neišsiskirsime. Lenkijoje kitąmet biudžetas formuojamas tikintis 7,1 proc., Estijoje 4 proc., Suomijoje 4,5 proc., Čekijoje 3,5 proc., Slovakijoje 4,9 proc. nuo BVP. Latvijoje, kurioje neseniai įvyko Parlamento rinkimai, kalbama apie galimą 4 proc. BVP deficitą. Mūsų valdžia, matyt, supranta, kad galiausiai kitąmet vis vien nebūsime tie, kurie ES sulauks daugiausiai neigiamo dėmesio dėl fiskalinės drausmės nepaisymo. Tik su tokiu biudžetu neišvengsime ES perviršinio deficito procedūros, kuri jau dabar pradėta 10-iai ES valstybių.
Svarbu tai, kad ir šių metų biudžeto deficito prognozė pakelta iki 3,3 proc. BVP, kai dar pavasarį buvo kalbama apie 2,3 proc. BVP deficitą, o ir pirmo pusmečio duomenys rodė faktinį 2,2 proc. BVP deficitą. Faktinis biudžeto vykdymas neatsilieka nuo planų, o papildomų sprendimų didinti biudžeto asignavimus nebuvo, tikėtina, kad tai labiausiai susiję su tuo, kaip kaupimo principu apskaitomos išlaidos krašto apsaugai (šiemet kaupimo principu jos sieks 3,6 proc. BVP, kai anksčiau buvo tikimasi 2,9 proc. BVP). Apie šiuos techninius apskaitos dalykus (kuo skiriasi kaupimo ir pinigų principu apskaita) valdžia mažai kalbėjo ir tebekalba, bet jie daro įtaką galutiniam biudžeto deficito dydžiui ir valdžiai reikėtų aiškiau tai komunikuoti visuomenei.
Kitų metų biudžeto, vertinant pinigų principu, deficitas labiausiai didėja dėl augančių socialinių išmokų ir valstybės sektoriaus darbuotojų atlyginimų. Tai stipriai susiję su pensijų, kitų išmokų ar algų indeksavimu. Tai priminimas visiems, ką daro indeksavimas – jis atima iš politikų galią priimti kitokius sprendimus (tik klausimas, ar būtų valios lėtinti išlaidų didinimą, jeigu to indeksavimo nebūtų).
Ši valdžia kai kurias išlaidas didino netgi daugiau negu nustato indeksavimas ir tai siunčia ženklą visuomenei, kad nėra nuoširdaus siekio didinti išlaidas tik tiek, kiek reikia. Ypač tai matoma skiriant 150 mln. eurų vadinamajam šeimos paketui, kurio reikalingumas esant tokiam biudžeto deficitui, yra labai abejotinas. Taip pat nematome ir akcento didinant efektyvumą valdžios administravimo sektoriuje ir taip mažinant tam išlaidas. Kita vertus, verslui, dirbančiam su vidaus rinka, tokios augančios socialinės išlaidos yra teigiamas signalas dėl kitų metų mažesnių pajamų gavėjų vartojimo.
Biudžeto pajamų planas rengtas Finansų Ministerijos pateikta prognoze, kad realusis BVP didės 2,2 proc., o nominalus BVP augs 5,6 proc. Toks pagrindinis scenarijus yra racionalus ir artimas mūsų ir kitų prognozuotojų prognozėms. Visgi žvelgiant į kitų metų biudžeto pajamų planą, yra keletas pokyčių, į kuriuos reikės įsigilinti. Pirmiausiai, 11 proc. augsiančių pajamų iš akcizų planas atrodo labai ambicingai turint omenyje, kad mažai tikėtina, jog kitąmet CO2 dedamoji degalams apskritai didėtų. Taip pat ir PVM didėjimas maždaug 7,2 proc. atrodo didokas vertinant, kai nemaža to padidėjimo įtaka prognozuojama iš papildomų 158 mln. eurų tiesiog dėl geresnio šio mokesčio administravimo. Reiktų priminti, kad kitąmet namų ūkių vartojimo išlaidų augimas bus kur kas mažesnis negu šiemet dėl išnyksiančios vartojimo iš atsiimtų iš II pakopos pensijų fondų pinigų įtakos. Be to, planuojamą 2,1 mlrd. eurų pelno mokesčio surinkimą irgi reiktų vertinti atsargiai, turint omenyje plano neįvykdymą šiemet.
Žinoma, galima viltis, kad istoriškai buvo išleidžiama mažiau negu prognozuojama ir tai pasikartos kitąmet, tačiau tuo pačiu turime įsivertinti ir rizikas, kad 2026 metais, jeigu energetikos krizė dar labiau paveiks ekonomiką ir reikės tam tikrų sprendimų jų neigiamiems padariniams švelninti, valdžios sektoriaus išlaidos gali didėti kur kas labiau negu prognozuota.
Galiausiai nereikia nepastebėti, kad kitąmet palūkanoms sumokėsime 370 mln. eurų daugiau negu šiemet. Vien tai padidins valstybės biudžeto išlaidas 0,3 proc. BVP. Tai susiję ne tik su didesnėmis palūkanomis, kurias reikia mokėti skolinantis, bet ir su labai sparčiai augsiančia skola. Ji taip pat planuojama kiek didesnė negu anksčiau – per metus skola didės dar 6,5 mlrd. eurų (kai šiemet skola augs 6,8 mlrd. eurų) ir kitų metų pabaigoje sieks 48,2 proc. BVP.
Kadangi per keletą metų nuo 2 iki 5 proc. BVP padidėjusias išlaidas gynybai finansuojame daugiausiai skolintais pinigais (mokesčių reformos, priimtos pernai, įtaka papildomam finansavimui santykinai nedidelė), kitų išlaidų mažinti nenorime, o dar jas ir didiname, kitokio scenarijaus kaip didėjančios skolos neturėtume tikėtis. Pati Finansų Ministerija savo dokumentuose nebeslepia, jog yra aiški rizika, kad valdžios sektoriaus skola vidutinio laikotarpio pabaigoje priartės prie 60 proc. BVP.
