Tadas Povilauskas. Lietuvos ekonomikos atsigavimo tempas nelėtėja
Lietuvos BVP, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, antrą 2024 metų ketvirtį buvo 1,4 proc. didesnis negu prieš metus. Per ketvirtį BVP padidėjo 0,9 procento, arba tiek pat, kiek ir pirmą šių metų ketvirtį. Toks ketvirčio ekonomikos rezultatas buvo truputį geresnis, negu tikėjomės, ir rodo, kad šalies verslas stojasi ant kojų po sudėtingesnių praėjusių metų. Ir vėl pavyko aplenkti kaimynę Latviją, kur, kaip vakar skelbta, ketvirčio BVP pokytis buvo neigiamas. Antrą šių metų pusmetį Lietuvos ekonomikai teigiamą įtaką ir toliau darys augsiantis namų ūkių vartojimas. Pramonės rezultatai taip pat turėtų būti šiek tiek geresni negu pernai tokiu pat metu.
Pramonė šiemet vėl auga
Antrą ketvirtį teigiamam BVP pokyčiui didžiausią įtaką turėjo daryti didesnė sukurta pridėtinė vertė pramonės sektoriuje. Jau skelbta, kad per ketvirtį apdirbamosios gamybos (be naftos produktų gamybos) produkcija lyginamosiomis kainomis padidėjo 2 proc., o per metus 4 procentais. Koreliacija tarp pramonės įmonių parduotos produkcijos ir sukurtos pridėtinės vertės yra didelė. Per ketvirtį labiau augo chemijos, plastiko produktų ir metalo gaminių gamyba, tačiau šiek tiek mažėjo maisto produktų ir gėrimų gamyba. Baldų ir medienos gaminių gamyba stabilizavosi, bet stipresnio atsigavimo nėra. Antrą pusmetį metinis pramonės gamybos pokytis turėtų likti teigiamas, bet stipriau atsigauti neleidžia vangi paklausa pagrindinėse eksporto rinkose. Pramonės pasitikėjimo rodiklis pastaraisiais mėnesiais yra stabilus ir taip pat rodo panašius gamybos rezultatus artimiausiais mėnesiais.
Atsigavo ir perkamoji galia, ir namų ūkių vartojimas
Taip pat jau skelbta, kad mažmeninės prekybos apyvarta lyginamosiomis kainomis antrą ketvirtį augo 0,8 proc., o metinis pokytis buvo 3,7 procento. Didesnė mažmeninės prekybos apimtis irgi turėjo daryti teigiamą įtaką šalies BVP. Kita vertus, per ketvirtį prekybos apimtis padidėjo mažiau negu ankstesnį ketvirtį. Tai susiję su tuo, kad ir realusis darbo užmokestis augo lėčiau, nes infliacija pasiekė dugną ir nebemažėja. Visgi antrą pusmetį namų ūkių vartojimas turėtų ir toliau augti, nes situacija darbo rinkoje lieka stabili, o pajamos, nors ir lėčiau, bet kyla. Metinė infliacija antrą pusmetį judės link 2 procentų, bet toks dydis yra istoriškai nedidelis. Be to, nuo metų pradžios mažėja tarpbankinės EURIBOR palūkanų normos ir gyventojų išlaidos palūkanoms jau yra šiek tiek mažesnės. Namų ūkių indėliai birželio pabaigoje buvo 8,1 proc. didesni negu prieš metus ir tai netiesiogiai rodo, kad pastaraisiais ketvirčiais gyventojai taupė daugiau, o išlaidos neaugo taip stipriai, kaip pajamos.
Priešingai negu mažmeninės prekybos, didmeninės prekybos apimtis antrą ketvirtį mažėjo ir teigiamos įtakos BVP nedarė. Praėjusį ketvirtį dar traukėsi reeksporto į rytus veikla. Tam įtakos, matyt, turėjo ir nuo kovo mėnesio sustabdytas prekių judėjimas per Lietuvos-Baltarusijos sieną dviejuose pasienio kontrolės punktuose.
Bent jau kelių transporto sektoriui antras ketvirtis buvo stabilus. Pavyzdžiui, Lietuvoje registruotų vilkikų nuvažiuotas atstumas Vokietijos mokamais keliais buvo 5,6 proc. didesnis negu prieš metus, kai pirmą ketvirtį pokytis buvo 6,1 procento. Tiesa, krovinių transporto priemonių vairuotojų per metus skaičius beveik nepasikeitė, o naujų sunkiasvorių transporto priemonių antrą ketvirtį įregistruota 28 proc. mažiau negu prieš metus. Krovinių apyvarta geležinkeliu antrą ketvirtį buvo 12 proc. mažesnė negu prieš metus, o krovinių krova Klaipėdos jūrų uoste krito 6 procentais.
Statybų sektoriaus įtaka BVP pokyčiui teigiama, bet slopsta
Praėjusiais metais ekonomiką nuo didesnio BVP nuosmukio apsaugojo tai, kad statybų sektoriuje sukurta pridėtinė vertė labai didėjo augus valstybės ir privačioms investicijoms į infrastruktūrinius objektus. Visgi šiemet jau pasiektas tokių investicijų augimo pikas, todėl ir statybų sektoriaus įtaka ekonomikai antrą ketvirtį buvo kuklesnė. Balandį–gegužę statybos darbų lyginamosiomis kainomis pokytis dar buvo 6,6 proc. didesnis negu pernai, bet, kaip ir pernai, vien tik gyvenamosios paskirties pastatų statybos darbų atlikta 4 proc. mažiau. Kol kas nėra ženklų, kad antrą pusmetį metinis pastatų statybos pokytis būtų teigiamas. Palūkanų normos mažėja ir pirminėje rinkoje sandorių skaičius stabilus, tačiau NT vystytojai prieš pradėdami statybas nori sulaukti didesnės būsto paklausos atsigavimo.
IT sektoriuje darbuotojų skaičius nors ir neaugo, bet sukurta pridėtinė vertė turėjo būti didesnė negu pernai. Reiktų priminti, kad ankstesniais metais šiame sektoriuje darbuotojų skaičius labai greitai augo, bet dabar daug sektoriaus įmonių stengiasi gerinti pelningumo rezultatą ribodami išlaidų augimą ir nedidinti išlaidų darbo užmokesčiui labiau negu auga pajamos.
Žemės ūkio sektoriaus įtaka ekonomikai antrą ketvirtį turėjo būti minimaliai teigiama, o didesnio indėlio laukiama trečią ketvirtį, nes dar iki šios savaitės pradžios buvo daug prielaidų sulaukti didesnio negu pernai grūdų ir rapsų derliaus. Artimiausiomis dienomis paaiškės, kokių nuostolių pridarė sekmadienį ir pirmadienį siautusi audra. Šiemet derliaus nuėmimas prasidėjo kur kas anksčiau negu įprastai, todėl nemažai žieminių pasėlių jau yra nuimta. Tikėtina, kad didžiausius nuostolius dėl audros patyrė daržovių ir sodų ūkiai.
SEB grupė Lietuvos ekonomikos rodiklių prognozę oficialiai atnaujins ir paskelbs rugpjūčio 27 dieną. Tą dieną pasirodys tradiciniai leidiniai – „Nordic Outlook“ ir „Lietuvos ekonomikos apžvalga“.
Komentaro autorius SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas
