Tadas Povilauskas. Rūstėjantis pasaulis stiprina gyventojų nerimą dėl finansų

Komentaro autorius SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas

Dar iki karo Irane Lietuvoje gyventojų finansinį nerimą labiau kurstė ne asmeninės pajamos ar įsipareigojimai, o geopolitinė įtampa. Tai rodo ir SEB banko užsakymu atliktas tyrimas. Panašu, kad penktus metus besitęsiantis karas Ukrainoje verčia namų ūkius jaudintis dėl to, kas atsitiktų su jų finansine padėtimi nepalankių įvykių atveju. Karas Irane šį nerimą veikiausiai tik sustiprins – jis atneša puokštę pokyčių, dėl kurių net tik prastės gyventojų lūkesčiai, bet ir reali finansinė padėtis.

SEB užsakymu tyrimų bendrovės „Norstat“ 2026 m. vasarį atlikta apklausa parodė, kad dėl pinigų streso niekada nepatiria maždaug 17 proc. apklaustųjų. Tai ne tiek ir mažai, jeigu palygintume su apklausos Latvijoje ir Estijoje rezultatais, kur tokių gyventojų yra mažiau. Pastaraisiais metais Lietuva gerokai lenkė Baltijos seses pagal ūkio plėtros tempą ir tai atsispindi ne statistikoje, bet ir gyventojų savijautoje vertinant finansus.

Pensinio amžiaus žmonės jaučiasi saugiausiai

Apklausa akivaizdžiai rodo, kad kuo didesnės gyventojų pajamos, tuo mažiau gyventojų, nerimaujančių dėl savo finansinės padėties. Tačiau įdomiau tai, kad daugiausiai apklaustųjų, kurie nepatiria streso dėl pinigų, yra 60-74 metų amžiaus asmenų gretos – net trečdalis šio amžiaus atstovų teigia, kad pinigai jiems nekelia streso.

Tai stebina, nes pensininkų santykinis skurdas Lietuvoje yra didesnis, palyginti su kitų amžiaus grupių asmenimis. Gali būti, kad vyresnio amžiaus asmenys tiesiog susitaiko su tuo, kad pakeisti finansinės padėtis nebepavyks ir apskritai pinigai nėra tas rūpestis, dėl kurio reikėtų nerimauti.

Nenuostabu, kad mažiausiai tokių, kuriems finansinė padėtis bent kartais nekeltų streso, yra 18-29 metų amžiaus. 70 procentų apklausoje dalyvavusių jaunuolių sako stresą dėl pinigų patiriantys itin dažnai: keletą kartų per mėnesį ir dažniau. Finansinis spaudimas šiame amžiuje kyla ne tik dėl santykinai mažesnių pajamų, bet ir dėl didesnių lūkesčių bei aktyvesnio gyvenimo etapo. Kita vertus, laisvoje rinkoje jaunimo nepasitenkinimas esama padėtimi tampa progreso varikliu ir skatina labiau stengtis didinti savo pajamas ir tuo pačiu auginti ekonomiką.

Neramina geopolitikos įtaka finansams

Apklausa aiškiai parodė – gyventojų nerimą šiandien labiau lemia ne pinigų kiekis kišenėje, o išorės rizikos, galinčios tą kiekį sumažinti. Geopolitiniai pokyčiai neišvengiamai daro ir tiesioginę įtaką namų ūkių finansams.

Naujausias to pavyzdys – dėl karo Irane kovą smarkiai šoktelėjo degalų kainos. Stipriai paaugo ir gamtinių dujų bei daugelio kitų energetikos produktų kainos rinkoje. Visa tai jau didina ir dar didins daugelio gyventojų išlaidas. Artimiausiais mėnesiais, jeigu energetikos kainos nepatrauks žemyn, tai lems ir didesnes daugelio kitų vartojimo prekių bei paslaugų kainas. Dėl to gali prastėti ir gyventojų perkamoji galia, ir gyventojų pasitikėjimas savo finansine padėtimi.

Turimos paskolos stresą kelia maždaug dešimtadaliui gyventojų. Tokia dalis, matyt, neturėtų būti vertinama kaip didelė. Lietuvoje per daugiau negu dešimt metų santykinis namų ūkių įsiskolinimas lieka stabilus ir tik praėjusiais metais paskolų pokyčiai pradėjo viršyti gyventojų pajamų augimo tempą.

Didelio skirtumo tarp skirtingų pajamų gavėjų dėl nerimo, susijusių su paskolomis, nėra. Vis dėlto jautriausi dažniausiai yra tie, kurie paskolas pasiėmė neseniai – būtent jie labiausiai reaguoja į palūkanų svyravimus ir ekonominį neapibrėžtumą. Per praėjusius pusantrų metų mažėjusios palūkanų normos darė teigiamą įtaką namų ūkių finansams, tačiau dėl karo Irane augsianti infliacija ir dėl to stiprėjanti tikimybė didėti Europos Centrinio Banko palūkanoms stiprins ir gyventojų nerimą dėl turimų paskolų ir mokamų palūkanų.

Dar maždaug dešimtadaliui asmenų nerimą kelia pajamų nepastovumas. Tarp apklaustųjų labiausiai tai jaučia mažesnes pajamas gaunantys vidutinio amžiaus asmenys. Neapibrėžtos pajamos kartu su rūstėjančiu geopolitiniu fonu kuria dvigubą spaudimą – tiek dėl šiandienos stabilumo, tiek dėl rytojaus prognozių. Negalėjimas prognozuoti pajamų, ypač kai jos nėra didelės, neišvengiamai kuria stresą ir daro žmones labiau finansiškai pažeidžiamus bei priklausomus nuo valdžios pagalbos priemonių. 

Šių metų vasarį SEB banko užsakymu apklausą Lietuvoje atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Joje dalyvavo 1003 Lietuvos gyventojai, kurių amžius – nuo 18 iki 74 metų.