Tik 3 iš 10 žmonių su negalia dalyvauja darbo rinkoje: kas vis dar užkerta kelią?

2025 metais Lietuvoje buvo apie 150 tūkst. darbingo amžiaus žmonių su negalia, o iš jų tik 30 proc. dalyvavo darbo rinkoje. Žmonėms su negalia įsidarbinti dažnu atveju trukdo ne gebėjimų stoka, o įsisenėję stereotipai, darbdavių žinių ir praktinės patirties trūkumas bei nepakankamas pasirengimas ieškoti individualių sprendimų.

Su tokiais iššūkiais ieškant darbo susidūrė ir Vilniuje gyvenantis informacinių technologijų specialistas Vytautas Lėveris, turintis regos negalią. Darbo paieškas jis pradėjo dar studijuodamas universitete, kai ieškojo praktikos vietos IT srityje. Tačiau ne visos įmonės buvo pasirengusios priimti žmogų su negalia į savo komandą.

Pasak Vytauto, kai kuriais atvejais atrankos procesas nutrūkdavo vos darbdaviams sužinojus apie jo negalią. Tokios patirtys atskleidžia, kad įsisenėję stereotipai vis dar gali tapti kliūtimi žmonėms su negalia įsidarbinti.

„Darbdaviai tiesiogiai atrankos proceso nutraukimo priežasties nenurodydavo – atsakymai visuomet būdavo mandagūs, o negalios klausimai nebūdavo paliečiami. Tačiau man buvo gana aišku, kad tikroji priežastis, kodėl manęs atsisakydavo, nebuvo vien tik mano žinių ar patirties trūkumas“, – sako jis.

Kai nežinomybė tampa kliūtimi

Tai, kad problema nėra vien pavienės nesėkmingos darbo paieškos, rodo ir visuomenės nuostatos. 2024 m. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakytos reprezentatyvios apklausos duomenimis, tik 37 proc. gyventojų teigė, kad sutiktų dirbti su žmogumi, turinčiu intelekto ar psichosocialinę negalią. Tuo metu su fizinę negalią turinčiu kolega sutiktų dirbti 68 proc. apklaustųjų. Vos 17 proc. respondentų manė, kad žmonės su negalia darbo rinkoje turi lygias galimybes konkuruoti su kitais darbuotojais.

Pasak socialinės įdarbinimo agentūros (SOPA) direktorės Jurgitos Kuprytės, žmonės su negalia nėra vienalytė grupė – skiriasi jų negalios, patirtys, darbo sąlygų poreikiai. Vieniems gali būti reikalingas fizinės aplinkos pritaikymas, kitiems – technologiniai sprendimai ar lankstesnis darbo organizavimas.

„Pirmasis darbdavio klausimas  turėtų būti ne „ar žmogus su negalia galės dirbti?“, o „ko konkrečiai reikia, kad jis galėtų dirbti?“. Darbdavių baimė dažnai kyla iš nežinojimo, todėl kuo daugiau žinių ir praktinių pavyzdžių turės darbdaviai, tuo mažiau liks nepagrįstų baimių“, – teigia J. Kuprytė.

Ko reikia, kad pasikeistų požiūris?

Pasak J. Kuprytės, patirtis rodo, kad stereotipus stipriausiai keičia ne teorija, o tiesioginis kontaktas. Kai darbdavys ir darbuotojas susitinka, kalbasi ir kartu ieško sprendimų, negalia tampa tik viena žmogaus savybių, o dėmesys grįžta ten, kur jis turėtų būti – į kompetencijas, motyvaciją ir atliekamą darbą.

Vytautui pradėjus dirbti SEB grupės paslaugų centre į jo negalią buvo pažvelgta ne kaip į kliūtį, o kaip į klausimą, kurį galima išspręsti. Be Vytautui reikalingos ekrano skaitymo programos, buvo pritaikyta ir darbo aplinka: sustiprinti spalvų kontrastai, aiškiau pažymėtos erdvės, įrengti taktiliniai paviršiai, padedantys orientuotis prie laiptų ir posūkių, o liftuose įdiegti garsiniai pranešimai apie aukštus.

„Didelės organizacijos gali ir privalo kurti darbo aplinką, kurioje kiekvienas žmogus galėtų atskleisti savo potencialą. Suteikdami žmonėms su negalia lygias galimybes darbo rinkoje, plečiame talentų ratą, stipriname įvairovę ir kuriame atviresnę organizacinę kultūrą. Tokia aplinka gerina visų darbuotojų patirtį ir stiprina visą organizaciją“, – teigia Lina Simonavičienė, SEB grupės paslaugų centro Vilniuje personalo verslo partnerė.

Vytauto ir kitų asmenų su negalia patirtys darbo rinkoje įkvėpė šių metų kovą startavusią programą „Drąsiau“. SEB paslaugų grupės inicijuotos programos metu žmonėms su negalia padedama pasiruošti darbo paieškoms, geriau atpažinti savo stiprybes, sustiprinti pasitikėjimą savimi ir aiškiau matyti profesinę kryptį. Mentorystės programą „Drąsiau“ planuojama tęsti 2027 m. vasarį. Prie iniciatyvos gali prisidėti ir daugiau įmonių, siūlančių praktikos vietas, galinčių surengti paskaitas dalyviams ar kitaip prisidėti prie programos.