Vaikų finansinis raštingumas. Ar atsakomybė vis dar gula ant tėvų pečių?

Dar vienas gyventojas atidavė santaupas sukčiams. Bankais apsimetantys verteivos žmones apgaudinėja siųsdami SMS žinutes ir apgaulingus elektroninius laiškus. Tyrimai rodo, kad penktadalis lietuvių vis dar nekaupia ateičiai. Tai tik keli pavyzdžiai, rodantys, kad Lietuvos gyventojams trūksta finansinių žinių ir įgūdžių, o šios problemos ištakos slypi dar mokykliniame amžiuje. 

Prieš ketverius metus Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atliktas tyrimas atskleidė, kad vienas iš trijų penkiolikmečių Lietuvoje negalėtų paaiškinti, ką reiškia darbo užmokestis, arba išvis nėra girdėjęs šio termino. Ne ką pozityviau nuteikia ir vietiniai tyrimai: 2019-aisiais Valstybinė mokesčių inspekcija išsiaiškino, kad beveik pusė 7–9 metų vaikų ir trečdalis paauglių mokesčius tapatina su mokėjimu už komunalines ir kitas paslaugas, perkamus daiktus. 

Kur turėtų prasidėti vaikų finansinio raštingumo pamokos – namuose ar mokykloje? Požiūriai gali skirtis, bet geriausių rezultatų leistų pasiekti stiprus jų abiejų tandemas. 

Tėvams yra kur pasitempti

Suprantama, kad pirmoji pažintis su pinigais ir jų funkcijomis turi vykti namuose. Su grynaisiais pinigais vaikus rekomenduojama supažindinti vos jiems išmokus sudėti ir atimti vienaženklius skaičius. Vaikai iki pat paauglystės į tėvus žiūri kaip į sektiną pavyzdį, todėl jų vaidmuo yra labai svarbus ne tik pirmaisiais metais, bet ir vėliau, mokantis priimti sprendimus dėl taupymo, pirkinių pasirinkimo. 

Tačiau neseniai SEB banko užsakymu atlikta apklausa parodė, kad anaiptol ne visi tėvai tam skiria pakankamai dėmesio. Tik kas trečias (32 proc.) apie pinigus su vaikais kalba daug arba labai daug, 57 proc. respondentų dėmesį tam apibūdina kaip vidutinį, o dešimtadalis (11 proc.) finansinėmis temomis su atžalomis nekalba niekada arba beveik niekada. 

Pastebima, kad, kuo vyresnio amžiaus vaikai, tuo daugiau su jais kalbamasi apie pinigus. Tiesa, pokyčiai nėra kardinalūs – tarp 15–17 metų paauglius turinčių tėvų apie pinigus daug arba labai daug kalbasi du iš penkių (40 proc.), o niekada arba beveik niekada nekalba tiek pat, kiek ir kitose amžiaus grupėse – apie 10 procentų. 

Padėtis dėl vaikų išlaidų stebėjimo nedaug skiriasi: kas antri tėvai nurodė nuolat aptariantys vaikų išlaidas, žinantys svarbesnius pirkinius ir turimas santaupas, tačiau likusieji savo atžalų finansų nestebi visai arba tik kartais tuo pasidomi. Akyliau stebimos jaunesnių (7–10 metų) vaikų išlaidos, mažiau – paauglių.

Akivaizdu, tėvų vaidmuo ugdant vaikų finansinį raštingumą galėtų – ir turėtų – būti didesnis.

Mokykla irgi svarbi

Kita svarbi dedamoji yra mokykla. Su ekonominiais ir finansiniais reiškiniais mokiniai susiduria, tačiau bendrai vertinant finansinis švietimas Lietuvoje vis dar vyksta fragmentiškai, pasigendama sisteminio požiūrio. 

Nenuostabu, kad pagal finansinio raštingumo gebėjimus mūsų vaikai vis dar atsilieka ne tik nuo šios srities lyderių – Danijos, Vokietijos, Švedijos, Nyderlandų, – bet ir nuo Estijos bendraamžių. Priežastis gana paprasta: daugelyje mus lenkiančių šalių finansinio raštingumo ugdymas yra privalomas ir integruojamas į vieną ar kelis mokomuosius dalykus.

Teigiamai nuteikia tai, kad pokyčiai Lietuvos švietimo sistemoje planuojami – finansinį raštingumą svarstoma integruoti į kitas pamokas, tokias kaip geografija, technologijos. Jei tai išties įvyks, geresnių rezultatų ilgainiui galime tikėtis.

Kita vertus, kol planai iš dokumentų persikels į mokyklas, prireiks ne vienų metų. Atsižvelgiant į tai, kaip sparčiai vystosi finansinių technologijų sektorius, veiksmų reikia imtis jau dabar, o mokytojams ir tėvams būtina pagalba ne tik valstybiniu lygmeniu. 

Verslumas – ne mažiau svarbi savybė

Privatus sektorius šioje srityje taip pat nesėdi rankų sudėjęs. Galiu paminėti kelias SEB banko iniciatyvas. Pavyzdžiui, jau ne vienus metus Baltijos šalyse organizuojame finansinio raštingumo pamokas moksleiviams. Praėjusiais mokslo metais išbandėme naują SEB ambasadorių programą moksleiviams, ją tęsiame ir šiemet. Pernai pusšimtis mokymo kursus išklausiusių Lietuvos moksleivių iš įvairiausių miestų ir miestelių septynis mėnesius vedė pamokas savo klasės ar mokyklos draugams. Taip finansinio raštingumo kursą apie asmeninių finansų valdymą, investavimą, tvarumą ir pinigų saugumą skaitmeninėje erdvėje išklausė beveik 5 000 mokinių. 

Finansinis raštingumas glaudžiai susijęs su mokinių verslumo, antreprenerystės ugdymu. Tyrimų duomenimis, Lietuvos jaunimą nuo savo verslo steigimo labiausiai sulaiko įvairios baimės, todėl ypač svarbu dar mokykliniame amžiuje sudaryti galimybę mokytis praktiškai – kurti verslą, priimti sprendimus ir klysti. 

Šioje srityje SEB bankas taip pat yra atlikęs nemažą įdirbį: jau daugiau negu penkerius metus bendradarbiaujame su jaunimo verslumo ugdymo organizacija „Lietuvos Junior Achievement“. Per tą laiką tūkstančiai šalies moksleivių dalyvavo bendruose projektuose, įgydami žinių ir praktinės patirties, padėsiančios ir skatinsiančios imtis kurti savo verslą. 

Sujungę tėvų, mokyklos ir privataus sektoriaus pastangas, galime pasiekti dar geresnių rezultatų, o šis dėmesys ir investicijos į jaunosios kartos finansinio raštingumo bei verslumo ugdymą netruks atsipirkti – talentų, vienaragiais virstančių inovatyvių verslų ir daugybe kitų pavidalų. 

Komentaro autorė Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė