Veiksmingiausias būdas kurti turtingesnę ir sumanesnę visuomenę

Apie tai, kad įtrauktis ir lygios galimybės vyrams ir moterims užimti įvairias pareigas sudaro prielaidas kur kas didesniam organizacijų ir visuomenių kūrybiškumui ir efektyvumui, kalbama dešimtmečius. Skaičiuojama, kad aktyvesnis moterų dalyvavimas versle padėtų gerokai didinti atskirų šalių ir pasaulio ekonomiką. Vis dėlto, ir tarptautinė, ir Lietuvos patirtis rodo, lygios galimybės dažnai tebėra siekiamybė ir daugelyje sričių, tokių kaip moterų verslumas, dar yra labai daug kur tobulėti. Ko reikia, kad tokia padėtis sparčiau keistųsi į gera? Ir ar tikrai didesnė moterų įtrauktis tokia svarbi?

Atsakymai į pastarąjį klausimą akivaizdūs. Dar bemaž prieš dešimtmetį JAV mokslininkai C. Deszö ir D. Ross paskelbė tyrimo, kuriuo nagrinėtas ryšys tarp moterų užimamų aukščiausių pareigų įmonėse ir tų įmonių veiklos rezultatų, duomenis. Tyrėjai įvertino didžiausių biržoje listinguojamų bendrovių vadovybės sudėtį ir jos pokyčius nuo 1992 iki 2006 metų. Sugretinus šiuos duomenis su bendrovių veiklos rodikliais nustatyta, kad įmonių, kurių aukščiausios grandies vadovybėje įsitraukusios irmoterys, vertė per 15 metų vidutiniškai didėjo 42 mln. JAV dolerių.

Ketvirtadaliu didesnis pasaulio BVP

Lygių galimybių ir įtraukties naudą iliustruoja ir naujesni tyrimai. Pavyzdžiui, pasaulinė konsultacijų bendrovė „McKinsey“ pernai skelbė, kad bendrovės, kurių trečdalį ir daugiau vadovybės sudarė moterys, veiklos rodikliais lenkė mažiau (10-30 proc.) moterų vadovybėje turinčias įmones. Moterų vadovaujamos įmonės 25 proc. dažniau pasižymėjo didesniu negu vidutinis pelningumu.

Ta pati bendrovė „McKinsey“ dar 2015 m. skaičiavo, kad užtikrinant lygias galimybes moterims įsitraukti į ekonominę veiklą ir užimti aukščiausias pozicijas, pasaulio ekonomika iki 2025 m. galėtų paaugti 12 – 28 trilijonais dolerių. Taigi vertindami, kad per 10 metų laikotarpį, galėtume tikėtis 11 ar net 26 proc. globalaus BVP augimo.

Vis dėlto, daugelyje visuomenių lygios vyrų ir moterų galimybės dar toli gražu nėra savaime suprantamas dalykas. Tai iškalbingai iliustruoja kad ir turtingiausių pasaulio bei atskirų šalių gyventojų sąrašai. Pavyzdžiui, pernai žurnalo „Forbes“ skelbtame turtingiausiųjų sąraše milijardierių skaičius išaugo iki 2755 asmenų, t.y. 660 daugiau nei 2019 metais. Iš jų 328 buvo moterys – taigi vos 12 procentų.

Pagal viešai deklaruotą turtą 2020 m. turtingiausių Lietuvos gyventojų 20-uke matyti viena moteris. Žurnalo „Top“ skelbtame praėjusių metų šalies turtingiausiųjų dešimtuke taip pat tėra vienintelė moteris.

Sulaiko baimė ir požiūris į savo galimybes

Panašių tendencijų galima pastebėti kalbant ne tik apie didžiuosius verslus ir jų valdytojus. Šiemet SEB bankas Baltijos šalyse atliko verslo klientų duomenų analizę. Jos metu nustatėme, kad Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse moterys rečiau negu vyrai yra linkusios kurti savo verslą.

Iš visų banko verslo klientų tik 22 proc. sudaro įmonės, kurios priklauso vien moterims. Įmonių, kuriose galutinis naudos gavėjas yra moteris, yra šiek tiek daugiau – 28 procentai. Dažniausiai moterims priklausančios įmonės yra smulkios, o jų apyvartos nedidelės. 

Galima įvardyti ne vieną priežastį, lemiančią, kad lyčių lygybė versle kol kas vis dar yra labiau siekiamybė nei tikrovė. Visų pirma, gyvename visuomenėje, kurioje socialiniai vyrų ir moterų vaidmenys ilgą laiką buvo gana griežtai apibrėžti, ir tai turi įtakos moterų karjeros galimybėms bei pasirinkimams. Laimei, tokios nuostatos keičiasi, tačiau tai vyksta palyginti lėtai.

Antra, su tuo susijęs moterų požiūris į save. Bendraudama su kolegėmis, banko klientėmis, dažnai girdžiu, kad moterys patiria baimę suklysti. Jos būna linkusios nuvertinti save ir savo gebėjimus, vengti rizikos. Tai vaizdžiai iliustruoja kad ir tas faktas, jog moterys sudaro vos 20–30 proc. investuotojų į akcijas NASDAQ Vilniaus biržoje.

Kad ir kaip ten būtų, dėl dabartinio disbalanso ir mažesnio moterų įsitraukimo į verslą kasmet Lietuva įvairiais vertinimais praranda kelis procentus BVP.

Prioritetas – įvairovė

Vis daugiau organizacijų ir institucijų suvokia įvairovės svarbą pačios organizacijos, o tuo pačiu – ir visuomenės gerovei kurti, bei imasi priemonių įtraukčiai užtikrinti. Šiuo keliu daugelį metų nuosekliai žengia ir SEB bankas, nors formaliai SEB įtraukties politika Baltijos šalyse buvo patvirtinta palyginti neseniai, 2018 metais.

Viena vertus, SEB bankas yra gana moteriška organizacija: net 77 proc. darbuotojų yra moterys. Jei skaičiuosime įvairių lygių vadovus SEB banke (grupės, skyriaus, poskyrio, departamento ir t.t.), tai moterų yra daugiau nei vyrų (55 proc. moterų ir 45 proc. vyrų).

Kylant dar aukščiau karjeros laiptais, moterų sumažėja ir jei skaičiuosime dar aukštesnės grandies vadovus, kurie atskaitingi valdybos nariams, šis santykis pasikeičia – vyrų (62 proc.) yra daugiau nei moterų (38 procentai).

Banke turime įvairias darbo grupes, kurios sprendžia šiuos klausimus ir diskutuoja apie įvairiais aspektais diversifikuotas komandas. Suprantama, lytis nėra pagrindinis kriterijus užimti tam tikras pareigas, nes svarbiausia visada yra kompetencijos ir kandidato vertybės. Tačiau darydami sprendimus, privalome galvoti apie įvairovę.

Akibrokštas suteikė lyderystės pamokų

Mano pačios kelias SEB banke prasidėjo prieš 22 metus, pradėjus dirbti klientų aptarnavimo padalinyje. Karjeros laiptais kilau nuosekliai, įgydama patirties įvairiose pozicijose visuose organizacijos lygmenyse. Man pasisekė, kad pradėjau karjerą Skandinaviškoje įmonėje, teko dirbti su puikiai vadovais gerose komandose. 

Vienintelis nesusipratimas mano karjeroje, kai buvo išreikštos abejonės mano tinkamumu užimti pareigas dėl lyties, kilo prieš daugelį metų bendraujant su kolega iš kitos šalies. Tai man suteikė vertingų pamokų. 

Visų pirma, išmokau gąsdinančias situacijas priimti kaip iššūkį pademonstruoti visus savo gebėjimus ir įgūdžius. Buvau ir esu įsitikinusi, kad susidūrus su kritika ir abejonėmis svarbu nenuleisti rankų ir susitelkti į sritis, kuriose galime tobulėti. Kai girdite stereotipus, priimkite tai kaip paskatą juos laužyti. 

Antra, iššūkius dažniausiai pasitinkame būdami ne vieni. Banke mane nuolat supa puikūs kolegos ir vadovai, kurių parama visuomet buvo nepamainoma, ypač susidūrus su bet kokiais netikėtumais. Tad kita svarbi lyderystės pamoka – ugdyti ne tik gebėjimą priimti sprendimus, bet ir pasitikėjimą savo komandos nariais, juos telkti, kliautis komanda ir artimaisiais, priimti jų paramą ir pagalbą.

Laikausi požiūrio, kad asmens patirtis, gebėjimai ir kompetencijos visais atvejais turi būti svarbiausi ir vieninteliai veiksniai, lemiantys jo ar jos pasirinkimą vienoms ar kitoms pareigoms. Vis dėlto, suprantama, kad gyvename toli gražu ne idealiame pasaulyje. Daugelis žmonių vis dar susiduria su barjerais, egzistuojančiais dėl įsitikinimų, stereotipų, tradicijų.

Matau vykstančius pokyčius ir tikiu, kad ne už kalnų tas laikas, kai diskusijos dėl įvairovės ir iniciatyvos jai užtikrinti taps paprasčiausiai nebereikalingos, nes įvairovės užtikrinimas bus savaime suprantamas. Bet kad taip nutiktų, reikia kelių dalykų. 

Pirma, visuomenės supratingumas ir parama, kuri prasideda nuo kiekvieno iš mūsų. Tad jeigu šalia yra moterų, kurios siekia karjeros, kuria verslą ar svajoja to imtis, svarbu joms padėti. Geriausiai tai galima daryti tiesiog išreiškiant paramą ir palaikymą ar bent jau pasilaikant sau nuogąstavimus, ypač jei jie susiję su lyčių stereotipais, išankstinėmis nuostatomis, o ne tikraisiais žmogaus gebėjimais.

Antra, padėčiai keisti būtinos įvairovės naudą liudijančios istorijos ir patirtis ir tas istorijas kuriantys žmonės, jų patirties sklaida. Tad svarbu, kad tie, kurie įveikė tikrus ir menamus barjerus, dalintųsi savo patirtimi: kasdieniuose pokalbiuose, socialiniuose tinkluose, renginiuose, susitikimuose, konferencijose. Esu tikra, kad tokiu būdu prisidėsime prie sumanesnės ir turtingesnės, o galiausiai, ir laimingesnės visuomenės kūrimo.

Komentaro autorė – Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, SEB banko vadovė ir valdybos pirmininkė