Verslo sėkmę lemia dvi svarbiausios raidės T
Daug metų dirbdama bankininkystės sektoriuje, sukaupiau patirties įvairiose pasaulio šalyse – nuo Helsinkio iki Šanchajaus, analizavau bendroves ir jų sėkmės veiksnius. Prioritetai, kurie tada buvo būdingi sėkmingam verslui anksčiau, išlieka ir šiandien. Tai – tendencijos ir talentai. Dvi svarbiausios T. Kokios tendencijos daro daugiausia įtakos verslui ir kaip išsaugoti talentus?
Ko mus moko pirmoji T – tendencijos
Apie ekonomikos tendencijas mes nuolat kalbame, nes makroekonomikos reiškiniai daro įtaką kiekvienai įmonei. Savo ruožtu verslas gali iš anksto tinkamai pasirengti iššūkiams. Be abejo, tokių išbandymų kaip COVID-19 pandemija ar Rusijos karas prieš Ukrainą niekas negalėjo prognozuoti. Tačiau akivaizdu, kad dabar Lietuvos įmonės yra išmokusios svarbias pamokas apie ekonominių ciklų įtaką – šalies ekonomikos ir bendrovių būklė yra kur kas geresnė negu prieš 10 metų.
Tendencijų išmanymas leidžia laiku keisti strategiją, priimti ilgalaikius sprendimus, prisitaikyti prie naujų aplinkybių. Ir verslas tai daro. Šiandien matome milžiniškus pokyčius, kaip bendrovės įtvirtina savo atsakomybę dėl aplinkosaugos ir tvarumo. Jos ne tik prisideda, kad pasaulis būtų šiek tiek darnesnė vieta gyventi, bet ir pristato save kaip pramonės šakų lyderes. Nesvarbu, kurioje pramonės šakoje dirbate, jūsų verslo modelis turi užtikrinti tvarumą laikantis reguliacinių reikalavimų. Aplinkos apsauga, socialinė atsakomybė ir valdysena dabar yra ne tik verslo etikos, bet ir reikalavimų atitikties klausimas. Taigi socialinė atsakomybė ir valdysena yra viena iš šiandienos megatendencijų.
Kaip antrą megatendenciją įvardinčiau duomenis: jų rinkimą, tvarkymą, valdymą, naudojimą ir saugojimą. Duomenų nuosavybės vertė bus didžiulė, o jeigu juos tinkamai naudosite, galėsite pasinaudoti ir kurdami socialinės atsakomybės ir valdysenos sprendimus. Ilgainiui duomenis dar efektyviau naudos dirbtinis intelektas. Verslo sėkmė priklausys nuo to, kaip panaudosite naujas skaitmenines priemones ir technologijas.
Verta pridurti, kad naujų galimybių Lietuvos ekonomikai atveria Europos šalių pastangos sumažinti geopolitinę riziką. Žemyne ryškėja tendencija, kai didžiosios bendrovės savo padalinius nori turėti arčiau, tame pačiame regione, taip pat jos performuoja ir keičia tiekimo grandines. Kai sunku konkuruoti darbo jėgos, žaliavų ar energijos kainomis, vienas iš pagrindinių būdų įgyti ir išlaikyti konkurencinį pranašumą yra investicijos į naujas technologijas, inovacijas ir švietimą.
Kokia yra jūsų talentų bazė?
Antroji T raidė reiškia talentus. Kaip juos atrasti, priimti ir išlaikyti? Talentus bendrovėse atskleidžia į juos orientuota strategija. Sėkmė priklauso ne vien nuo įmonės vadovybės gebėjimo įgyvendinti strategiją. Daug ką lemia ir turima talentų bazė.
Juk kartais iš tiesų apima pojūtis, kad aukščiausi vadovai turi tapti visų galų meistrais, kad suvoktų, kas vyksta pasaulyje, ir turėtų viziją, kur vesti savo verslą. Štai kodėl talentai tapo tokie nepaprastai svarbūs. Kiek ir kokių reikalavimų keliate darbuotojams, kad įmonė atitiktų šias megatendencijas?
Sėkmingos įmonės renkasi įvairovę ir vertina įvairius talentus. Įvairių sričių specialistai geriau suvokia šiuolaikinių problemų sudėtingumą ir pateikia skirtingus požiūrius. Tačiau kartais reikia galingesnio postūmio, kad normos būtų sulaužytos. Todėl SEB bankai visose Baltijos šalyse neseniai pradėjo kampaniją, kuri pabrėžia, kad ir moterys, ir vyrai turi lygias galimybes pradėti verslą, investuoti ar pasiruošti oriai pensijai. Tikimės sulaužyti iš pasąmonės kylančias išankstines nuostatas ir drąsinti moteris pradėti savo verslą.
Sėkmingoms įmonėms būdinga atvira kultūra, kai kiekvienas gali pasisakyti rūpimais klausimais, kur bendrovės kultūra, o ne dideli atlyginimo lapeliai išlaiko žmones kartu. Beje, kai per infliaciją Lietuvoje atlyginimai auga daug sparčiau negu darbuotojų produktyvumas, tai kelia šiek tiek nerimo. Jeigu ši tendencija užsitęs, konkurencingumas mažės.
Kita vertus, augantys atlyginimai rodo didelę talentingų žmonių paklausą darbo rinkoje. Tai – signalas vyriausybei ir mums, bendrovėms. Turime išlaikyti išsilavinusius žmones ir kartu pasiūlyti galimybių mokytis jau dirbantiems darbuotojams. Siekiant spręsti klimato kaitos, tvarumo, duomenų ir kitas šių laikų problemas, reikės visiškai naujų mąstymo įgūdžių ir talentų.
Stiprūs bankai – geresnė ekonomika
Esu įsitikinusi, kad bendrovės Lietuvoje yra puikiai pasirengusios ateityje išnaudoti savo potencialą. Rūpindamosi talentais, jos sumažins grėsmes, pasinaudos galimybėmis ir iš iššūkių pasisems stiprybės.
O iššūkių bus – norime mes to ar nenorime. Istorija rodo, kad verslui susidūrus su iššūkiais, bankų vaidmuo yra ypač svarbus.
Ne veltui Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) yra pastebėjusi, kad šalyse yra stipri koreliacija tarp stipraus bankų sektoriaus ir geresnio, spartesnio BVP augimo. Tai logiška, nes, kuo daugiau kapitalo inovacijoms ir plėtrai, tuo greičiau valstybė gali išnaudoti savo gebėjimus ir galimybes. O kuo produktyvesnė pramonė, tuo produktyvesnė ir darbo jėga, turtingesnė vidurinioji klasė, kurianti tolesnį augimą.
Be to, kartu su bankais auga ir stiprėja rizikos kapitalo fondai, privatūs investuotojai ir kitos alternatyvios finansavimo rūšys, kurios tampa vis svarbesnės ir Lietuvai kaip valstybei, ir įmonių sėkmei, nes leidžia įmonėms augti, neprarasti noro rizikuoti ir būti inovatyvioms.
Komentaro autorė Niina Aikas, SEB Baltijos šalių tarnybos vadovė
