Verslo steigimas: ar laukti pandemijos pabaigos?

Šiemet atlikto SEB banko tyrimo duomenimis, daugiau negu trečdalis (36 proc.) Lietuvos gyventojų teigia svarstantys per ateinančius vienus–trejus metus tapti verslininkais ar verslininkėmis, tačiau toks pat procentas atideda planus kurti savo verslą baimindamiesi nesėkmės ir vengdami rizikos. Tokį nerimą neabejotinai lemia ir pasaulinė pandemija, vis dar atnešanti daug nesaugumo ir nenuspėjamumo. Todėl dalinamės ekspertų įžvalgomis apie verslo pradžią – ar verta tai daryti dabar ir į ką svarbu atkreipti dėmesį.

Geriausias laikas – dabar

Į klausimą, kas trukdo įgyvendinti verslo idėjas ir imtis nuosavo verslo, Lietuvos gyventojai dažniausiai atsakė nurodydami bendrą ekonomikos padėtį – ją kaip kliūtį verslui pradėti minėjo 6 iš 10 respondentų. Kita vertus, tokia priežastis labiau sietina su visuomenės nuostatomis, o ne su tikrąja ekonomine padėtimi, nes Lietuvos ekonomikos augimas šių metų trečią ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, buvo vienas didžiausių Europos Sąjungos šalyse.

Pasak Eglės Dovbyšienės, SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovės, jei verslo steigimą stabdo tai, kad tikimasi stabilesnių, labiau nuspėjamų ir saugesnių laikų, laukti gali tekti ilgai, o pastarųjų metų patirtis rodo, kad bet kokia krizė yra ir galimybė į rinką ateiti naujoms idėjoms ir dalyviams. Nors COVID–19 pandemija daugeliui įmonių buvo ir tebėra didžiulis iššūkis, visgi Baltijos šalims įveikti ją ir atgaivinti ekonomiką sekėsi gerai, o nuogąstavimai dėl visapusiškos krizės, galinčios net pranokti 2008-ųjų finansų krizę, nepasitvirtino. Todėl čia tinka posakis, kad geriausias laikas yra dabar, ir, jei jaučiatės pasirengę, verslo steigimo vien dėl pandemijos aplinkybių atidėti nevertėtų.

Neišnaudotos moterų galimybės

Nei pandemija ir su ja atsiradę suvaržymai, nei pesimistinės ekonomistų prognozės nenuslopino lietuvių verslumo – 2020 metais įmonių šalyje ir vėl buvo įsteigta daugiau, negu jų užsidarė: sausio pradžioje Lietuvoje veikė per 108 tūkst. ūkio subjektų. Registrų centro duomenimis, praėjusiais metais šalyje buvo įregistruota 13,3 tūkst. naujų ūkio subjektų – 5 proc. daugiau negu užpernai. 2020 metais pardavimo pajamos  didėjo daugiau kaip 80 proc. naujų įsteigtų bendrovių, o apyvartos augimo vidutinė vertė siekė 40 tūkst. eurų.

Tiesa, SEB banko duomenimis, iš visų banko verslo klientų tik 22 proc. sudaro įmonės, kurios priklauso vien moterims. Pastebima ir tendencija, kad, kuo didesnė įmonių apyvarta, tuo rečiau tokios įmonės priklauso moterims. Pavyzdžiui, įmones, kurių apyvarta siekia iki 50 tūkst. eurų, valdo beveik 26 proc. moterų, o įmones, kurių apyvarta yra daugiau negu pusė milijono, valdo tik 9 proc. moterų. Apskritai ilgiau veikiančių ir didelių įmonių savininkų gretose moterų yra kelissyk mažiau negu vyrų.

Minėtas tyrimas taip pat parodė, kad moterys labiau bijo nesėkmės versle – šią kliūtį įvardijo 4 iš 10 respondenčių, palyginti su 31 proc. vyrų. Tarptautinės konsultacijų bendrovės „Boston Consulting Group“ (BCG) analizė rodo, kad bendras pasaulio BVP galėtų augti dvigubai, jeigu moterys ir vyrai vienodai įsitrauktų į verslą, todėl akivaizdu, kad moterų verslumo skatinimas yra dar neišnaudota galimybė.

Paramos verslui galimybės

Pradėti verslą nėra lengva – pradžioje daug nežinomybės ir iššūkių, o kone didžiausias jų yra finansinis: minėtas tyrimas atskleidė, kad bene didžiausia parama žengiant pirmus žingsnius versle visų trijų Baltijos šalių atstovams būtų palankios sąlygos įmonės finansinei veiklai arba finansinė parama.
„Įmonėms, kurios dar tik pradeda veikti, yra įvairių pagalbos priemonių – verta pasidomėti  valstybės įsteigtos finansų įstaigos „Invega“ teikiamomis galimybėmis, Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) administruojamomis Europos Sąjungos lėšomis. Nepamirškite ir bankų, kurie galvoja apie tai, kaip padėti veiklą pradedančioms įmonėms. Pavyzdžiui, SEB bankas pradedantiems verslą dvejus metus siūlo nemokamai naudotis pagrindinėmis banko paslaugomis, taip suteikdamas paramą nuo pat pirmos veiklos dienos. Bankas taip pat jau šeštą kartą įgyvendina verslo augimo programą, skirtą mažoms ir vidutinėms įmonėms, o jos tarptautinių ekspertų pranešimai, galintys suteikti naudingų žinių ir pradedančiam verslui, prieinami ir viešai“, – teigia E. Dovbyšienė.

Skaitmenizavimas dar neišnaudotas

Dėl pandemijos tapome skaitmenine visuomene, ir neabejotina, kad kai kurie mūsų įpročiai liks ir pandemijai pasibaigus – dalis susitikimų taip ir išliks nuotoliniai, daugelį paslaugų galėsime gauti neišeidami iš namų. Skaitmeninimas tampa puikia priemone, padedančia sutaupyti laiko mums iš tiesų svarbiems dalykams.

Atrodytų, kad dabar kiekvienas verslas turėtų verstis elektronine prekyba, tačiau skaičiai rodo ką kita. Lietuvoje 2020 metais tik 36 proc. (2019 metais – 29,2 proc.) įmonių vertėsi elektronine prekyba: 50,5 proc. didžiųjų įmonių, 42,7 proc. – vidutinių, 34 proc. – mažų. 

Galime daryti išvadą, kad dėl įpročio, atsargumo ar kitų priežasčių neišnaudojame daugelio galimų variantų, todėl dabar tinkamas metas įmonėms, kurios mato dideles skaitmeninimo galimybes ir planuoja padidinti savo klientų skaičių, išnaudoti el. prekybos sprendimus, kurie padės pasiekti Baltijos šalių klientus ar net kitas pasaulio rinkas.

Tvarumas – stabiliausias pagrindas naujai įmonei

Ankstyvojo kapitalizmo era, dar prieš penkiolika ar net dešimtį metų viešpatavusi versle, baigėsi. Atėjo naujoji – su raktiniu žodžiu „tvarumas“, reiškiančiu, kad įmonė ne tik siekia dirbti pelningai, bet ir darniai, nekenkdama žmogui ir aplinkai bei darydama jiems teigiamą pokytį. 

Nors kai kurioms įmonėms keistis pagal tvarumo principus gali būti nemenkas iššūkis, šiuo atveju kuriantys verslą turi didelį pranašumą, nes savo verslą nuo pat pirmųjų žingsnių gali kurti tvariai. Ekspertai rekomenduoja tvarumą įtraukti į pamatines įmonės vertybes. Ne paslaptis ir tai, kad tvarios įmonės turės ir daugiau galimybių gauti finansavimą ateityje – tiek bankams, tiek investuotojams bus vis svarbiau, kad verslas būtų tvarus.