Switch to mobile version. Į viršų

Pensija - 2020 06 30

Kaip ir kada galima pasinaudoti antroje pensijų pakopoje sukauptais pinigais

Kaip ir kada galima pasinaudoti antroje pensijų pakopoje sukauptais pinigais

Pagrindinis Lietuvos pensijų kaupimo sistemos tikslas – užtikrinti kiekvienam piliečiui pakankamas ir nuolatines pajamas senatvėje, kad būtų galima išlaikyti panašią gyvenimo kokybę, kokia buvo dirbant ir gaunant pastovų atlygį. Didžiausia dalis lietuvių (apie 80 proc. dirbančiųjų) lėšas senatvei kaupia antros pakopos pensijų fonduoseŠie asmenys, sulaukę pensinio amžiaus, pensiją gaus iš dviejų šaltinių – „Sodros“ ir pensijų fonde sukauptų lėšų.

 

Kas ir kada turi teisę gauti pensijos išmokas?

Kiekvienas antros pakopos pensijų fondų dalyvis turi savo asmeninę pensijų sąskaitą, kurioje yra kaupiamos lėšos. Jos yra dalyvio nuosavybė, tačiau pasinaudoti savo sukauptomis lėšomis asmuo įgyja teisę tik sulaukęs pensinio amžiaus. Iki to laiko pensijų fondo turtą patikėjimo teisės pagrindais valdo pensijų kaupimo bendrovė. Ją, kaip ir pasirinktą pensijų fondą, pensijų fondo dalyvis turi teisę keisti.

Jeigu asmeniui yra paskirta išankstinė valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija, pasinaudoti savo sukauptomis lėšomis jis gali ir anksčiau. Turintiems būtinąjį darbo stažą, kuris 2020 metais yra 31,5 metų, ir negaunantiems draudžiamųjų pajamų ar kitų periodinių išmokų suteikiama teisė išeiti į pensiją prieš penketą ar mažiau metų, kol sukaks įstatyme nustatytas išėjimo į pensiją amžius.

Tais atvejais, kai asmuo gauna netekto darbingumo, pareigūnų ar karių pensiją, pasinaudoti antros pakopos pensijų fonduose sukauptomis lėšomis anksčiau negu sulaukus senatvės pensinio amžiaus galimybės nėra.

Ar būtina iš karto pasiimti pensijų fonde sukauptus pinigus?

Pensijų fonde sukauptų lėšų išmokos nėra susijusios su valstybine socialinio draudimo pensija, todėl net ir sulaukęs pensinio amžiaus asmuo turi teisę nukelti pensijų išmokos mokėjimo pradžią neribotam laikui ir likti pensijų fondo dalyviu.

Nepateikus prašymo išmokėti pensijos išmokos ar įsigyti pensijų anuitetą,  lėšos ir toliau kaupiamos pagal tą pačią sistemą. Tai reiškia, kad sukaupti pinigai investuojami.

Pensinio amžiaus sulaukusiam asmeniui per šiek tiek ilgiau negu mėnesį nesikreipus dėl pensijų išmokos lėšos perkeliamos į Turto išsaugojimo fondą. Tai mažos rizikos fondas, kuriame esančios lėšos investuojamos siekiant apsaugoti sukauptą pensijų turtą nuo infliacijos rizikos, kartu kiek įmanoma labiau ribojant dalyviui tenkančią investavimo riziką.

Jeigu sulaukęs pensinio amžiaus žmogus dirba toliau ir gauna apmokestinamųjų pajamų, įmokos į jo asmeninę pensijos kaupimo sąskaitą, kaip ir anksčiau, periodiškai pervedamos iš „Sodros“, taip pat pervedama papildoma skatinamoji įmoka iš valstybės biudžeto.

Nukėlus pensijų išmokos mokėjimo pradžią, galima bet kada vėliau kreiptis į pensijų kaupimo bendrovę ir sudaryti pensijų išmokos sutartį. Fondų dalyvio mirties atveju sukauptas lėšas paveldi jo artimieji, tad dalis dalyvių, turinčių pakankamai lėšų pragyvenimui, sąmoningai pasirenka pensijų fonde sukauptas lėšas palikti paveldėtojams.

Kaip pasinaudoti antros pakopos pensijų fonde sukauptomis lėšomis?

Pensinio amžiaus sulaukusiam fondų dalyviui nusprendus pasinaudoti sukauptimis lėšomis, išmokos dydis ir forma priklausys nuo sukauptos sumos. Lėšos gali būti išmokamos kaip

  • vienkartinė išmoka
  • periodinės išmokos
  • anuitetas

Jeigu sukaupta suma nesieks 5 tūkst. eurų, pensijų kaupimo bendrovė šią sumą į asmeninę dalyvio sąskaitą perves kaip vienkartinę išmoką. Asmuo taip pat turi teisę įsigyti anuitetą.

Sukaupus nuo 5 iki 10 tūkst. eurų, pensijų fonde sukaupti investiciniai vienetai padalijami lygiomis dalimis ir lėšos mokamos periodinėmis išmokomis, kol dalyviui sukanka 85 metai. Išmokų periodiškumą dalyvis gali pasirinkti pats, pavyzdžiui, kas mėnesį, kas antrą mėnesį, kas ketvirtį. Visą laikotarpį fonde likę pinigai toliau investuojami Turto išsaugojimo fonde, gaunama investavimo grąža, dėl kurios nežymiai kinta išmokų dydis. Kol mokamos periodinės išmokos, dalyvis turi teisę keisti fondą ar bendrovę. Jei fondo dalyvis miršta nesulaukęs 85 metų, neišmokėta periodinių išmokų dalis atitenka paveldėtojams. Kita galimybė, kurią turi minėtą sumą sukaupę dalyviai, – pensijų anuiteto įsigijimas.

Trys anuiteto rūšys

Jei sukaupta suma viršys 10 tūkst. eurų, šios lėšos dalyviui bus išmokamos anuiteto būdu. Pensijų anuitetas – tai paslauga, kai, pensijų kaupimo bendrovei pervedus pensijų fonde sukauptus pinigus „Sodrai“, visą likusį gyvenimą „Sodra“ moka mėnesio išmokas dalyviui. „Sodra“ garantuoja, kad mėnesio išmokos nemažės visą mokėjimo laikotarpį.

„Sodroje“ galima pasirinkti vieną iš trijų pensijų anuiteto rūšių:

  • standartinį
  • standartinį, kai garantuojamas pensijų išmokų mokėjimo laikotarpis
  • atidėtąjį

Pasirinktos pensijų anuiteto rūšies vėliau keisti nebegalima.

Standartinis pensijų anuitetas įsigyjamas už visą pensijų fonde sukauptą sumą. Valstybė garantuoja, kad stabilias ir nemažėjančias išmokas „Sodra“ mokės kas mėnesį iki gyvenimo pabaigos. Šios pensijų anuiteto išmokos nėra paveldimos – išmokas mokėti baigiama asmeniui mirus. 

Standartinis pensijų anuitetas, kai garantuojamas mokėjimo laikotarpis, įsigyjamas už visą pensijų kaupimo fonde sukauptą sumą.  Valstybė garantuoja, kad „Sodra“ stabilias ir nemažėjančias periodines išmokas mokės iki gyvenimo pabaigos. Taip pat užtikrinamas dalinis paveldėjimas, jeigu asmuo nesulauktų 80 metų.

Pavyzdžiui, jei asmuo miršta būdamas 70-ies metų, paveldėtojams bus apskaičiuota ir išmokėta vienkartinė išmoka už neišmokėtas anuiteto išmokas, kurios būtų buvusios išmokėtos per 10 metų iki asmens 80-ojo gimtadienio. 

Atidėtojo pensijų anuiteto atveju didžiausia sukauptos sumos dalis (85–90 proc.) paliekama antros pakopos pensijų fonde. Pensijų kaupimo bendrovė lėšas toliau investuoja ir išmoka periodinėmis išmokomis, kol dalyviui sukanka 85 metai. Periodinių išmokų dydis kinta, nes  priklauso nuo pensijų fondo investavimo rezultatų ir padėties finansų rinkose. Ši lėšų dalis išlieka kaip pensijų kaupimo dalyvio nuosavybė, todėl yra paveldima – asmeniui mirus, likusi dar neišmokėta suma atitenka paveldėtojams. Šio išmokų mokėjimo atveju didžiausią dalyvio sukauptų lėšų sumą gali paveldėti artimieji. Be to, kol mokamos periodinės išmokos, dalyvis turi teisę keisti fondą ar bendrovę.

Už kitą sukauptos sumos dalį (10–15 proc.) asmuo įsigyja anuitetą iš „Sodros“. Valstybė garantuoja, kad dalyviui sulaukus 85 metų „Sodra“ pradės mokėti pensijų anuiteto išmokas vienodomis dalimis ir mokės  kas mėnesį iki gyvenimo pabaigos. Šios pensijų anuiteto išmokos nėra paveldimos – išmokas mokėti baigiama asmeniui mirus. 

Jei gyventojas sukaups daugiau kaip 60 tūkst. eurų, šią sumą viršijanti dalis dalyvio pageidavimu galės būti išmokėta kaip vienkartinė išmoka. Pavyzdžiui, sukaupus 70 tūkst. eurų, 10 tūkst. eurų dalyviui būtų išmokama kaip vienkartinė išmoka, o už 60 tūkst. jis galėtų įsigyti kurios nors rūšies anuitetą.

Norėdamas atsiimti antros pakopos pensijų fonde sukauptas lėšas, tam teisę turintis dalyvis turi kreiptis į savo pensijų kaupimo bendrovę ir pateikti rašytinį prašymą sudaryti pensijų išmokų sutartį, o jei sukaupta suma viršija 10 tūkst., – ir prašymą įsigyti pensijų anuitetą. Pastarąjį prašymą dalyvis gali pateikti ir kreipdamasis į „Sodrą“.

Šaltinis „Sodra“, 2020 m. birželis.


  • Taupymas ir investavimas - 2020 06 08

    Ar po karantino taupysime ir investuosime kitaip?

    Ar po karantino taupysime ir investuosime kitaip?

    Lietuvos gyventojų finansinio saugumo tyrimai rodo, kad situacija, kalbant apie atsargai atidedamus pinigus, gerėja, tačiau nepakankamai: neseniai atliktos apklausos duomenimis, finansinių atsargų visai neturėjo penktadalis šalies gyventojų, o maždaug 60 proc. jų turėjo per mažai. Žiūrėkite seminaro „Taupymas ir investavimas – ką svarbu žinoti šiuo metu“ įrašą.

    Daugiau

  • Draudimas - 2020 05 21

    Rūpinimasis savimi ir pasiruošimas ateičiai suteikia saugumo jausmą

    Rūpinimasis savimi ir pasiruošimas ateičiai suteikia saugumo jausmą

    Daugelis žmonių vengia kalbėti apie rimtesnius susirgimus, tačiau sveikatos statistika leidžia suvokti tikrąją ligotumo padėtį Lietuvoje. Lietuvos higienos instituto duomenimis, per metus vidutiniškai kas trečiam suaugusiam šalies gyventojui nustatomos kraujotakos sistemos ligos. Vienam iš aštuonių gyventojų per metus diagnozuojamos nervų sistemos ligos, o kas dvyliktam – navikiniai susirgimai*. Kasmet vidutiniškai beveik 12 tūkst. darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų pripažįstamas sumažėjęs darbingumas (negalia)**.

    Daugiau

  • Draudimas - 2020 05 14

    Kodėl turtą draudžiame, bet dėl gyvybės dvejojame?

    Kodėl turtą draudžiame, bet dėl gyvybės dvejojame?

    Abejonių dėl turto draudimo dažniausiai turime mažiau, nes esame įsitikinę, kad tai naudinga. Tačiau svarstydami apdrausti gyvybę, dvejojame, nes esame linkę tikėti, kad mums nieko blogo neatsitiks. Deja, nė vienas nesame apsaugoti nuo nelaimingų atsitikimų ir kitų nenumatytų gyvenimo aplinkybių. Tačiau galime iš anksto pasirūpinti savo šeimos finansiniu saugumu ir būti užtikrinti dėl jų ateities.

    Daugiau


Daugiau susijusių straipsnių

Archyvas

S|E|B

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.