Garsusis „Zefyrų testas“ atskleidė, kad žmonės, gebantys kantriai palaukti didesnės vertės ar malonumo, dažniau pasiekia aukštesnius akademinius rezultatus, įgyja geresnį socialinį statusą ir sėkmingiau realizuoja savo tikslus. Panašus kantrybės išbandymas netrukus laukia ir lietuvių, kai teks apsispręsti, ar toliau kaupti investicijas antros pakopos pensijai. Psichologų ir finansų ekspertų teigimu, yra būdų, kaip nepasiduoti impulsyviems sprendimams, tačiau savikontrolę reikia ugdyti iš anksto.
„Zefyrų testas“ pirmą kartą atliktas 1960 metais, kai ketverių metų vaikams buvo pasiūlyta pasirinkti: suvalgyti vieną zefyrą dabar arba palaukti 20 minučių ir gauti du. Tyrėjai nustatė, kad kantrieji vaikai vėliau pasiekė geresnių akademinių rezultatų, pasižymėjo didesne savikontrole, aukštesniu socialiniu statusu ir netgi geresne sveikata. Vis dėlto atsispirti pagundai pavyko tik maždaug trečdaliui dalyvių.
Kodėl renkamės „čia ir dabar“
Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ psichologės-psichoterapeutės Ievos Sabalienės teigimu, tyrimai patvirtina, jog „Zefyrų testas“ veikia ir finansų kontekste – dauguma žmonių linkę rinktis mažesnę pinigų sumą dabar, o ne didesnę ateityje. Be to, žmonės dažnai renkasi „čia ir dabar“ principą, nes dabartinis atlygis atrodo realesnis, apčiuopiamas ir suteikia užtikrintumo jausmą. Tuo metu būsimas atlygis atrodo tolimesnis, reikalaujantis laiko ir pastangų, be to, jo realumas atrodo menkesnis.
„Sprendimą rinktis mažesnę vertę šiandien vietoj didesnės rytoj lemia keli psichologiniai ir socialiniai veiksniai. Iš psichologinės pusės svarbi žmogaus emocinė būsena – kai jaučiame stresą, nerimą ar nuovargį, natūraliai linkstame prie greitų sprendimų, suteikiančių momentinį palengvėjimą. Reikšmingą vaidmenį atlieka ir impulsyvumas bei savikontrolė – kiek gebame atsispirti pagundoms, planuoti, laukti ir nuosekliai siekti savo tikslų. Mūsų sprendimus taip pat veikia socialinė aplinka ir vartotojiška kultūra, kuri reklamos pagalba dažnai skatina greitą vartojimą bei malonumo siekimą „čia ir dabar“, – sako I. Sabalienė.
Pensijų reforma – „Zefyrų testas“ lietuviams
„Taip, kaip vaikui sunku palaukti saldainio, taip suaugusiajam sudėtinga atidėti pirkinius ar pradėti taupyti. Žmonių pasirinkimams įtakos turi ir finansinis raštingumas – kaip gerai jie supranta finansines sąvokas, reiškinius, ar moka elgtis su savo biudžetu, taupyti ir investuoti. Artėjanti pensijų reforma taps rimtu „Zefyrų testu“ Lietuvos gyventojams, planuojantiems, ką daryti su investicijomis antros pakopos pensijai, kadangi reikės atsispirti pagundai išleisti ilgai taupytas lėšas. Kaimyninės Estijos pavyzdys parodė, kad estams to padaryti, deja, nepavyko“, – sako Iveta Pigagienė, bendrovės „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo vadovė.
Estijoje kiek anksčiau įgyvendinta panaši pensijų sistemos reforma lėmė, kad didelė dalis gyventojų senatvei sukauptus pinigus išleido drabužiams, transporto priemonėms, pramogoms. Trumpuoju laikotarpiu šalyje rekordiškai išaugo vartojimas, o tai lėmė infliacijos kilimą. Bendra situacija padidino ir estų skurdo riziką senatvėje.
Anot I. Pigagienės, prieš priimant sprendimus dėl pensijos kaupimo, lietuviams reikėtų racionaliai įvertinti pasirinkimus, aiškiai suvokti galimus scenarijus ir neskubėti.
Pavyzdžiui, preliminariais skaičiavimais, 35 metų gyventojas, uždirbantis 1500 eurų „į rankas“ ir šiuo metu sukaupęs apie 13 tūkst. eurų antros pakopos pensijų fonde, pasitraukęs iš fondo atgautų apie 8,7 tūkst. eurų. Tuo metu, jei žmogus tęstų kaupimą iki 65 metų, sukaupta suma galėtų siekti apie 180 tūkst. eurų* .
„Jei į sprendimą pažvelgtume matematiškai, akivaizdu, kad tęsiant investavimą žmogus potencialiai sukauptų kur kas didesnę vertę. Be to, valstybės mokama pirmos pakopos pensijos išmoka sudarys tik apie 30 proc. asmens buvusio atlygio** . Jei siekiama senatvėje išlaikyti panašų gyvenimo lygį, kokį žmogus turi dabar, jam teks pačiam prisiimti atsakomybę už savo investicijas ir savo sprendimus“, – priduria I. Pigagienė.
Finansinius sprendimus veikia pasitikėjimas
Anot ekspertų, sprendimus, susijusius su pinigais ir taupymu, veikia įvairūs psichologiniai aspektai bei įpročiai.
„Pensija atrodo tolima ir „ne apie mane dabar“, todėl trumpalaikiai poreikiai dažnai nugali. Mūsų pasirinkimus veikia ir finansinis raštingumas, gebėjimas planuoti bei pasitikėjimas sistema. Jei žmogus nepasitiki, pavyzdžiui, pensijų fondu ar valstybe, dažniau renkasi „geriau dabar“, nes „kas žino, kaip bus“. Tuo metu tie, kurie turi aiškų suvokimą, kodėl verta laukti, ir išmoksta tinkamai valdyti finansus, paprastai geba dalį pajamų skirti ateities gerovei“, – teigia psichologė-psichoterapeutė I. Sabalienė.
I. Pigagienės teigimu, išties, Lietuvoje ilgą laiką buvo populiarūs ir tam tikri mitai susiję su pensijų sistema, kurie neigiamai paveikė gyventojų pasitikėjimą. Tuo metu Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) 2024 m. duomenys rodo, kad pagal Lietuvos pensijų fondų uždirbtą investicijų grąžą, Lietuva rikiuosi trečioje vietoje tarp EBPO šalių lyderių, taigi, mūsų šalies fondai buvo vieni rezultatyviausių*** .
Reikia lavinti savikontrolę
Būdų išmokti atsispirti impulsyviems sprendimams yra. Vienas veiksmingiausių metodų, anot psichologės-psichoterapeutės I. Sabalienės – dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness) praktikos. Jos moko sustoti, atpažinti emocijas bei impulsus ir reaguoti ne automatiškai, o sąmoningai. Kitaip tariant, žmogus gali išmokti padaryti pauzę ir įvertinti, ar noras patenkinti pagundą padės siekti ilgalaikių tikslų, ar nuo jų nutolins.
Finansų ekspertės I. Pigagienės teigimu, kalbant apie pasirinkimą dėl antros pakopos pensijos, gyventojams svarbu prisiminti, kad sprendimui priimti numatyti net du metai – pakankamai laiko ramiai apgalvoti savo situaciją ir racionaliai apskaičiuoti galimus scenarijus. Svarbiausia – neskubėti ir nesielgti inertiškai.
*Pavyzdys apskaičiuotas remiantis šiomis prielaidomis: žmogus pradėjo kaupti, sulaukęs 22 metų, ir visą laiką kaupė pilna apimtimi. Vertindami, kiek jis galimai sukaupė II pakopos pensijų fonduose, remiamės pensijų fondų faktinėmis investicijų grąžomis.
Apskaičiuodami būsimos antros pakopos sukaupta sumą, darome prielaidą, kad II pakopos įmokų mokėjimas nėra stabdomas iki pensinio amžiaus (65 metų) ir kad jos proporcingai didėja kartu su metiniu darbo užmokesčio augimo tempu (2,5 proc.).
Skaičiuodami II pakopos pensijos dydį, mes remiamės gyvenimo ciklo fondų principu. Artėjant prie pensinio amžiaus, rizikingų investicijų dalis palaipsniui mažinama iki 18,5 proc. dydžio, sulaukus pensinio amžiaus, todėl vidutinė metinė investicijų grąža priklauso nuo amžiaus. Vidutinė investicijų grąža, atskaičius valdymo mokesčius, yra 6,8 proc. ir mažėja su amžiumi, kol pasiekia 3,3 proc., kai sukanka 64 metai.
Mes darome prielaidą, kad „Sodra“ ir valstybė įmokų dalis yra 33 proc.
Mes skaičiuojame prognozuojamos pensijos dydį dabartine pinigų verte.
**Lietuvos bankas, „Lietuvos II pensijų pakopai 20 metų: raida, įžvalgos ir pasiūlymai“ , 2025.
***OECD Pension markets in focus, 2024 https://www.oecd.org/en/publications/pension-markets-in-focus-2024_b11473d3-en.html
