Artėjant pensijų reformai Lietuvos laukia finansinio raštingumo egzaminas – ar jį išlaikysime?
Komentaro autorė Kristina Ruseckienė, SEB banko taupymo ir investavimo paslaugų vadovė
Naujausios gyventojų apklausos rodo, kad šiuo metu pinigų neinvestuoja 63 proc., o artimiausiu metu to daryti neketina net 79 proc. lietuvių. Todėl šiemet priimta antros pakopos pensijų kaupimo sistemos reforma taps rimčiausiu iki šiol turėtu finansinio raštingumo išbandymu, kuris parodys, ar gebėsime išmintingai elgtis su ilgai kauptomis lėšomis. Panašaus egzamino jau neišlaikė Estija, kurioje iš pensijų fondų gyventojai atsiėmė maždaug 1,34 mlrd. eurų ir didelę dalį pinigų išleido vartojimui, vietoje to, kad juos investuotų.
Neseniai SEB banko atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenys parodė, kad daugiau nei pusė (63 proc.) Lietuvos gyventojų šiuo metu neinvestuoja, o 79 proc. apklaustųjų ir neketina to pradėti daryti artimiausiu metu. Nors investavimas šalyje populiarėja, tačiau didelė visuomenės dalis nėra linkusi įdarbinti santaupų. Ši tendencija pavojinga artėjančios pensijų reformos kontekste, kadangi ji rodo nemažą tikimybę, kad atsiėmę lėšas gyventojai jas gali nukreipti ne toliau investuoti ir didinti asmeninį kapitalą, o tiesiog išleisti įvairioms prekėms ir paslaugoms įsigyti.
Estai pinigus išleido drabužiams, transportui, pramogoms
Toks scenarijus jau pasitvirtino Estijoje, kuri panašią pensijų reformą įgyvendino 2021 m. Reformos iniciatoriai gyventojams žadėjo suteikti daugiau laisvės, kritikavo pensijų fondų rezultatus. Vis dėlto, rezultatai parodė, kad reformos poveikis tiek individualiam gyventojui, tiek bendrai Estijos pensijų sistemai ir šalies ekonomikai buvo neigiamas.
Skaičiuojama, kad estai atsiėmė apie 1,34 mlrd. eurų, o pusė išimtų pinigų dar buvo laikomi tiesiog sąskaitose po metų nuo reformos įsigaliojimo. Apie 30 proc. lėšų buvo išleistos paskoloms grąžinti, dar apie 15 proc. lėšų estai išleido vartojimui: drabužiams, namų ūkio prekėms, transporto priemonėms, pramogoms.
Dėl reformos išaugusi vartojimo paklausa Estijoje lėmė ir 1–2 procentinių punktų infliacijos šuolį, taigi, kasdienės prekės brango, o už tą pačią pinigų sumą jų pavykdavo įsigyti mažiau. Bendrai vertinama, kad po reformos reikšmingai sumažėjus kaupiančiųjų skaičiui, dar labiau pablogėjo Estijos pensijų sistemos padėtis – vienam dirbančiajam teks išlaikyti daugiau senjorų, o valstybinė pirmos pakopos pensija sudarys tik apie 30 proc. buvusio darbo užmokesčio.
Kaip pasiruošti, kad išbandymą išlaikytume?
Estija finansinio raštingumo egzamino neišlaikė, nors pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vertinimą jos gyventojų žinios yra šiek tiek aukštesnės nei Lietuvos. Estijos finansinio raštingumo indeksas siekia 67 balus, Lietuvos – 56 iš 100. Vis dėlto kaimynų patirtis gali tapti vertinga pamoka prieš mūsų laukiančius iššūkius.
Pirmiausia, estų pavyzdys primena, kad svarbu vengti skubotų, emocijomis paremtų sprendimų. Verta išlikti nuosekliems, nepasiduoti trumpalaikėms tendencijoms ar inertiškam kitų investuotojų sekimui. Didžiausia potenciali grąža sukaupiama investuojant reguliariai, nuosekliai ir ilgai – taip užtikrinama ori senatvė.
Antra, investiciniai sprendimai turi remtis faktais ir duomenimis, o ne mitais. Istoriniai duomenys rodo, kad Lietuvoje veikiančių II pensijų pakopos fondų vidinė grąžos norma per daugiau negu 20 metų nuo įkūrimo siekia apie 5,5 procento. Tuo tarpu 2019 metais naujai įsteigtų gyvenimo ciklo fondų vidutinė metinė grąža siekia net 8,9 procento. Pensijų sistema kuria papildomą vertę jos dalyviams, nes valstybė papildomai prisideda prie antros pakopos pensijų kaupimo. Be to, net ir individualiai nusprendus atsiimti sukauptas lėšas, verta jas įdarbinti į kitus instrumentus, kad kapitalas augtų, o ne nuvertėtų.
Nors estams nepavyko atsilaikyti pagundai pensiją iškeisti į naujus pirkinius, mes dar turime laiko racionaliai suplanuoti veiksmus ir priimti išmintingesnius sprendimus.
Lietuvos gyventojų apklausą 2025 m. rugsėjį SEB banko užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Buvo apklausta 1 000 Lietuvos 18–74 m. amžiaus gyventojų.
