Euro zonos BVP augimas spartesnis nei tikėtasi
Euro zonos BVP augimas antrąjį ketvirtį buvo spartesnis, nei skelbta anksčiau. „Eurostat“ vakar patikslinus duomenis paaiškėjo, kad per ketvirtį euro zonos ekonomika paaugo 0,6 proc., vietoje anksčiau skelbtų 0,4 procento. Didžiausią teigiamą įtaką BVP augimui darė didėjęs vartojimas ir grynasis eksportas. Metinis BVP augimo pokytis antrąjį ketvirtį paspartėjo iki 1,2 proc. nuo 0,6 proc. pirmąjį ketvirtį, rodydamas euro zonos ekonomikos atsparumą išaugusių energetikos kainų bei besitęsiančių tiekimo sutrikimų per Hormūzo sąsiaurį kontekste.
Europos akcijų biržose vakar vyravo santykinė ramybė, o STOXX 600 indeksas per dieną liko nepakitęs. Tarp sektorių vakar labiausiai augo informacinių technologijų (+1,9 proc.) sektorius, vedamas pirmyn puslaidininkių segmento. Bendrai pastarosiomis dienomis matomas ženkliai išaugęs optimizmas su dirbtinio intelekto technologija ir infrastruktūros plėtra susijusių įmonių atžvilgiu. Tai ypač gerai atspindi Korėjos KOSPI indeksas, kuris šią savaitę jau yra pakilęs daugiau nei 6 procentais. Be informacinių technologijų, Europoje teigiamą rezultatą vakar fiksavo energetikos (+1,2 proc.) bei pramonės (+0,2 proc.) sektoriai. Tuo tarpu labiausiai krito sveikatos priežiūros (-1,1 proc.), nekilnojamojo turto (-0,9 proc.) ir komunikacinių paslaugų (-0,6 proc.) sektoriai. Bendrai STOXX 600 indekse dieną raudonoje teritorijoje užbaigė 369 įmonės.
Vokietijos DAX indeksas vakar traukėsi 0,15 proc., rinkoms reaguojant į liepą 1,1 proc. mažėjusią pramonės gamybą, kuriai didžiausią įtaką turėjo automobilių pramonė. Lyginant su laikotarpiu prieš metus, pramonės gamybos lygis yra sumažėjęs 1,63 procento. Investuotojai taip pat vertina savaitgalį įvykusius vietos rinkimus Saksonijos-Anhalto žemėje, kuriuose, surinkusi 43,8 proc. balsų, laimėjo radikaliosios dešinės AfD partija. Tuo tarpu valdančiųjų CDU palaikymas krito beveik perpus – iki 17,2 procento. Pastarieji rezultatai siunčia aiškią žinutę apie augantį AfD partijos populiarumą, tačiau šiuo atveju partijos įtaka turėtų išlikti ribota, kadangi jai greičiausiai nepavyks suformuoti daugumos, tradicinėms partijoms atsisakant eiti į koaliciją. Prancūzijos CAC vakar augo 0,33 proc., Italijos FTSE MIB – 0,25 proc., o Baltijos birža traukėsi 0,07 procento. JAV akcijų biržos vakar buvo uždarytos.
Japonijos jena vakar sustiprėjo dar 1 proc., pratęsdama pastarųjų savaičių ralį, kurį paskatino Japonijos ir JAV institucijų intervencija į valiutų rinką. Nuo liepos pabaigos, kuomet Japonijos jena dolerio atžvilgiu buvo pasiekusi žemiausią lygį nuo 1985 metų, USD/JPY kursas krito daugiau nei 6 proc. – nuo 164 iki 153 lygio. Kurso stiprėjimui įtakos daro ir griežtėjanti Japonijos centrinio banko retorika dėl tolesnio palūkanų normų kėlimo. Rinka šiuo metu užtikrintai tikisi, kad Japonijos bankas pakels palūkanas rugsėjo 18 d. posėdyje ir metų pabaigoje tai padarys dar kartą. Japonijos banko pinigų politikos pokyčiai bei stiprėjanti jena gali turėti įtakos akcijų biržoms visame pasaulyje, kadangi pastaraisiais metais, Japonijai laikant itin žemas palūkanas, šalis buvo tapusi pigaus finansavimo šaltiniu pasaulio finansų rinkoms. Japonijos palūkanoms kylant, toks finansavimas tampa mažiau patrauklus.
„Biržos laikmačio“ prenumerata
Pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. AB SEB bankas šį dokumentą parengė remdamasis informacija, gauta iš, banko nuomone, patikimų, tačiau jo paties nepatikrintų šaltinių. AB SEB bankas neatsako už šios informacijos tikslumą ar išsamumą. Dokumentas negali būti kopijuojamas, dauginamas, perspausdinamas, ar kitaip atgaminamas be SEB banko sutikimo. Leidinys parengtas pagal Bloomberg, BNS, Verslo žinios, NASDAQ OMX informaciją.
