Fitch sumažino Prancūzijos kredito reitingą dėl augančių fiskalinių rizikų
JAV akcijų biržos penktadienį judėjo be aiškios krypties – NASDAQ kilo 0,44 proc., o S&P 500 krito 0,05 procento. Tarp sektorių labiausiai augo nebūtinojo vartojimo (+0,6 proc.), komunalinių paslaugų (+0,6 proc.) ir informacinių technologijų (+0,5 proc.) įmonės. Daugiausia smuko sveikatos priežiūros (-1,1 proc.), žaliavų (-1 proc.) ir pramonės (-0,8 proc.) sektoriai.
Investuotojų apetitą ribojo paskelbta statistika apie augančius vartotojų infliacijos lūkesčius ir prastėjančias JAV vartotojų nuotaikas. Mičigano universiteto 5 metų vartotojų infliacijos lūkesčiai šoktelėjo iki 3,9 proc., palyginti su 3,4 proc. ankstesnį mėnesį. Vienerių metų lūkesčiai išliko nepakitę, bet aukštame – 4,8 proc. – lygyje. Tuo tarpu vartotojų pasitikėjimo indeksas krito iki 55,4 ir reikšmingai prasilenkė su ekonomistų prognozuotu 58 punktų lygiu.
Nepaisant infliacinio spaudimo stiprėjimo, FED šį trečiadienį turėtų sumažinti palūkanų normas. Rinka teikia 100 proc. tikimybę 0,25 proc. p. mažinimui, taip pat mato 10 proc. tikimybę, kad palūkanos gali būti nukirptos 0,5 proc. punkto. Šis FED posėdis bus pagrindinis mėnesio įvykis finansų rinkose, investuotojams laukiant signalų, kiek spartus gali būti palūkanų mažinimo ciklas. FED žinutės dėl būsimų žingsnių gali sukelti itin didelius svyravimus akcijų biržose, kurios laikosi rekordinėse aukštumose.
Europos akcijų biržos penktadienį beveik nekito – STOXX600 indeksas smuktelėjo 0,09 procento. Tarp sektorių labiausiai krito sveikatos priežiūros (-1,1 proc.), būtinojo vartojimo (-0,6 proc.) ir nebūtinojo vartojimo (-0,3 proc.) įmonės. Indeksą aukštyn labiausiai kėlė komunalinių paslaugų (+0,7 proc.), pramonės (+0,3 proc.) ir komunikacinių paslaugų (+0,3 proc.) sektoriai. Prancūzijos CAC pakilo 0,02 proc., Italijos FTSE MIB – 0,32 proc., o Baltijos šalių OMX Baltic Benchmark – 0,13 procento. Vokietijos DAX sumažėjo 0,02 procento.
Fitch reitingų agentūra penktadienį sumažino Prancūzijos kredito reitingą nuo AA- iki A+. Šis sprendimas buvo motyvuotas stiprėjančiomis viešųjų finansų tvarumo rizikomis, atsižvelgiant į tai, kad šalies deficitas yra vienas didžiausių euro zonoje, o skola aukšta ir toliau auga. Fitch prognozuoja, kad šalies deficitas 2025 m. sieks 5,5 proc., o skola padidės nuo 113,2 proc. pernai iki 121 proc. 2027 metais. Sprendimui įtakos taip pat turėjo didėjanti politinė poliarizacija, ypač po premjero F. Bayrou atsistatydinimo.
Lėtėjančio Kinijos ekonomikos augimo signalai stiprina lūkesčius dėl galimų naujų skatinimo priemonių. Pirmadienį paskelbta, kad rugpjūtį metinis gamybos apimčių augimas sulėtėjo iki 5,2 proc. (ekonomistų prognozė – 5,7 proc.), o vartojimo augimas – iki 3,4 proc. (prognozė – 3,8 proc.). Rugpjūtį taip pat fiksuotas reikšmingas investicijų augimo sulėtėjimas – vos 0,5 proc., palyginti su 1,5 proc. prognoze. Šie duomenys rodo silpnėjantį ekonomikos aktyvumą ir kelia riziką, kad gali nepavykti pasiekti 5 proc. metinio BVP augimo tikslo, nepaisant 5,3 proc. augimo pirmąjį metų pusmetį.
„Biržos laikmačio“ prenumerata
Pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. AB SEB bankas šį dokumentą parengė remdamasis informacija, gauta iš, banko nuomone, patikimų, tačiau jo paties nepatikrintų šaltinių. AB SEB bankas neatsako už šios informacijos tikslumą ar išsamumą. Dokumentas negali būti kopijuojamas, dauginamas, perspausdinamas, ar kitaip atgaminamas be SEB banko sutikimo. Leidinys parengtas pagal Bloomberg, BNS, Verslo žinios, NASDAQ OMX informaciją.
