Karas Irane tęsiasi, palūkanos kyla, biržos krenta
Naftos kaina vakar peržengė 100 USD už barelį, o TTF dujų kaina Europos rinkoje – 80 EUR/MWh. Lyginant su metų pradžia, nafta šiuo metu yra brangesnė 67 proc., o dujos – net 181 procentu. Energetikos žaliavų kainų šuolį vakar paskatino Irano atstovų pareiškimai, jog Iranas yra pasirengęs platesnio masto karui su JAV bei ketina intensyvinti smūgius prieš JAV taikinius regione, jeigu JAV tęs smūgius prieš Iraną ir jo tanklaivius. Pasak šaltinių, Irano lyderiai tiki neturintys kito pasirinkimo, kaip tik tęsti kovą, kol bus tikri, jog JAV ateityje nesiims naujų atakų, nepaisant didėjančių ekonominių sunkumų dėl JAV sankcijų ir vykdomos blokados.
Kylančių energetikos kainų fone ECB šiandien turėtų pakelti palūkanų normas nuo 2,25 iki 2,5 procento. Rinkos tokį žingsnį yra visiškai įskaičiavusios, vertindamos tiek ekonominius duomenis, tiek ECB narių pasisakymus, tad jokios intrigos dėl sprendimo nesitikima. Esminis klausimas – ką ECB signalizuos dėl tolesnių sprendimų, rinkoms šiuo metu tikintis, kad metų pabaigoje ECB turėtų kelti palūkanas dar kartą. Šis lūkestis atsispiria nuo to, jog infliacija euro zonoje siekia 3,3 proc. ir stipriai viršija ECB 2 proc. tikslą. Be to, brangstanti nafta ir ypač dujos, artėjant šildymo sezonui, vertinamos kaip dideli rizikos šaltiniai, galintys lemti tolesnį infliacijos spartėjimą euro zonoje artimiausiais mėnesiais.
JAV iždo departamentas vakar paskelbė, kad šiandien bus vykdomas ilgalaikių obligacijų supirkimas, kurio apimtis sieks 6 mlrd. USD. Anksčiau iždo sekretorius S. Bessentas buvo pranešęs, kad obligacijų supirkimo apimtis, kuri paprastai naudojama likvidumui rinkoje didinti, bus padidinta nuo 2 iki 4 mlrd. USD. Tad vakarykštis supirkimo apimties padidinimas leidžia manyti, kad pagrindinis šių supirkimų tikslas yra mažinti ilgalaikių palūkanų normas. Visgi rinkos reakcija buvo priešinga – 10 metų JAV obligacijų pajamingumas pakilo apie 4 bazinius punktus – iki 4,84 proc. Tai yra aukščiausias lygis nuo 2023 metų lapkričio, kuomet FED palūkanų norma siekė net 5,5 procento. Tokia rinkos reakcija rodo, kad rinka tikėjosi didesnės supirkimo apimties. Taip pat tai yra signalas, jog paveikti ilgalaikių obligacijų pajamingumus, kai ilgalaikės JAV skolos dydis siekia 6,3 trln. USD, nebus taip paprasta, ir rinka tai puikiai supranta.
JAV prezidentas D. Trumpas pažadėjo visiems suaugusiems JAV piliečiams išmokėti po 5 000 USD „dividendų“, jei Respublikonų partija išlaikys abiejų Kongreso rūmų kontrolę. Tai neįprastas bandymas įtikinti rinkėjus per lapkričio 3 d. vyksiančius kadencijos vidurio rinkimus balsuoti už jo partiją. Jei toks pažadas būtų įgyvendintas, vyriausybei tai galėtų kainuoti gerokai daugiau nei 1 trln. USD, bet rinkos nesitiki, kad ši priemonė bus įgyvendinta. Tam reikėtų Kongreso pritarimo, kuris yra labai mažai tikėtinas, kadangi patys respublikonai jau anksčiau buvo atmetę D. Trumpo siūlymą finansuoti „muitų dividendus“. Lažybų rinkos šiuo metu numato užtikrintą Demokratų partijos pergalę Atstovų Rūmuose ir teikia 53 proc. tikimybę, kad demokratai gali perimti ir Senato kontrolę.
JAV akcijų biržos vakar judėjo žemyn – NASDAQ traukėsi 0,64 proc., o S&P 500 – 0,48 procento. Neigiamas sentimentas vakar dominavo visuose sektoriuose, išskyrus 1,1 proc. augusį energetikos sektorių, o bendrai S&P 500 indekse dieną su neigiamu rezultatu užbaigė net 404 įmonės. Tarp labiausiai kritusių sektorių buvo pramonės (-1,5 proc.), nebūtinojo vartojimo (-1,4 proc.) ir komunalinių paslaugų (-1,2 proc.) sektoriai. Tarp didžiųjų įmonių teigiamu rezultatu vakar išsiskyrė „Meta“, kurios akcijų kaina pakilo 6,5 procento. Investuotojai reagavo į pozityvius analitikų vertinimus dėl „Meta“ pristatyto naujojo „Muse“ dirbtinio intelekto asistento.
Europos akcijų biržos vakar patyrė stiprų nuosmukį, reaguodamos į kylančias energetikos kainas. STOXX 600 smuko 1,41 proc., neigiamą rezultatą užfiksavus net 516 indekso įmonių. Be energetikos (+0,8 proc.) sektoriaus, krito visi sektoriai, o labiausiai – nebūtinojo vartojimo (-2,4 proc.), pramonės (-2,3 proc.) ir būtinojo vartojimo (-1,9 proc.) sektoriai. Vokietijos DAX smuko 1,66 proc., Prancūzijos CAC – 1,94 proc., Italijos FTSE MIB – 0,58 proc., o Baltijos birža – 0,1 procento.
„Biržos laikmačio“ prenumerata
Pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. AB SEB bankas šį dokumentą parengė remdamasis informacija, gauta iš, banko nuomone, patikimų, tačiau jo paties nepatikrintų šaltinių. AB SEB bankas neatsako už šios informacijos tikslumą ar išsamumą. Dokumentas negali būti kopijuojamas, dauginamas, perspausdinamas, ar kitaip atgaminamas be SEB banko sutikimo. Leidinys parengtas pagal Bloomberg, BNS, Verslo žinios, NASDAQ OMX informaciją.
