Kinijos DI startuolis pasiuntė puslaidininkių sektorių į meškų rinką
Situacija Artimuosiuose Rytuose per savaitgalį toliau judėjo didesnės eskalacijos kryptimi. JAV kariuomenė šiąnakt įvykdė smūgius prieš Irano taikinius – tai jau devinta iš eilės atakų diena. D. Trumpas pagrasino Iranui „atverti pragaro vartus“, po pranešimų, kad per Irano atsakomuosius smūgius Jordanijoje žuvo du JAV kariai. Eskalacijos ženklu galima laikyti ir tai, kad Iranas paleido raketas į Kuveito elektros jėgaines ir vandens gėlinimo infrastruktūrą, o tai rodo, kad karinių veiksmų mastas plečiasi už JAV karinių bazių ribų. Galiausiai Teheranas oficialiai pranešė, kad taikos memorandumo tarp JAV ir Irano vykdymas yra formaliai suspenduojamas.
Laivyba Hormūzo sąsiauriu pastarosiomis dienomis iš esmės sustojo – „Bloomberg“ duomenimis, savaitgalį sąsiaurį kirto tik 8 laivai. „Brent“ naftos kaina penktadienį pakilo apie 4,5 proc., o pirmadienį pridėjo dar 2,5 proc. ir jau viršija 90 JAV dolerių už barelį. Nors tai vis dar yra gerokai žemesnis kainų lygis nei buvo kovo–balandžio mėnesiais, besitęsiantys karo veiksmai ir sąsiaurio uždarymas ir toliau darys spaudimą naftos kainai kilti, rinkoms bandant įvertinti, kiek ilgai pasauliui užteks naftos rezervų, kurie iki šiol padėjo išvengti itin didelių naftos kainos šuolių.
JAV akcijų biržose penktadienį tęsėsi išpardavimas, vedamas technologijų sektoriaus nuosmukio. NASDAQ krito 1,4 proc., o S&P 500 – 1,01 procento. Viena iš pagrindinių vykstančio išpardavimo priežasčių siejama su Kinijos dirbtinio intelekto startuolio „Moonshot AI“ pristatytu „Kimi K3“ modeliu. Įvairių ekspertų vertinimu, šis modelis savo galimybėmis prilygsta arba net pranoksta pažangiausius „Anthropic“ ir „ChatGPT“ DI modelius. Be to, kiniškas DI modelis yra kelis kartus pigesnis už JAV konkurentų siūlomus sprendimus. Atitinkamai rinkoje ši žinia sukėlė baimę, kad JAV bendrovių technologinis pranašumas mažėja, o Kinijos konkurentai gali perimti nemažą dalį klientų, siūlydami panašaus pajėgumų, tačiau gerokai pigesnius DI modelius. Tai reikštų tiek mažesnes JAV įmonių pajamas, tiek mažesnę dirbtinio intelekto infrastruktūros paklausą. Investuotojų matomos rizikos atsispindi puslaidininkių bendroves sekančiame „Philadelphia Semiconductor Index“, kuris penktadienį įžengė į meškų rinkos teritoriją – per pastarąjį mėnesį nuo piko nukritęs daugiau nei 20 procentų. Pagrindinis klausimas dabar yra tai, ar „Kimi K3“ pristatymas turės ilgalaikių pasekmių, ar tai bus tik trumpalaikis sukrėtimas, panašus į tą, kurį rinkos patyrė 2025 m. sausį pasirodžius „DeepSeek“ modeliui. Tuomet NASDAQ sureagavo staigiu 4 proc. kritimu, tačiau netrukus šiuos nuostolius panaikino.
Penktadienį paaiškėjo, kad naujuoju Jungtinės Karalystės ministru pirmininku taps Andy Burnhamas – jis bus jau septintasis JK premjeras per pastaruosius 10 metų. Jo politinėje darbotvarkėje numatytas didesnis regionų savarankiškumas, didesnis valstybės vaidmuo tokiuose sektoriuose kaip vandens tiekimas ir energetika, spartesnė būsto statyba, didesni pajamų mokesčiai bei glaudesni santykiai su Europos Sąjunga. Vis dėlto šių planų įgyvendinimo galimybės kelia nemažai abejonių dėl itin ribotos viešųjų finansų erdvės. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenimis, Jungtinės Karalystės valdžios sektoriaus skola jau siekia beveik 104 proc. BVP – maždaug 70 proc. punktų daugiau nei prieš 25 metus. Be to, šalies skolos dinamika tampa vis sudėtingesnė – 10 metų trukmės vyriausybės obligacijų pajamingumas šiuo metu siekia beveik 5 proc., o ilgalaikis nominalus BVP augimo potencialas vertinamas apie 3,5 procento. Kai skolinimosi kaina viršija ekonomikos augimo tempą, viešųjų finansų tvarumo rizika didėja, todėl naujajai vyriausybei teks itin atsargiai derinti ekonomikos skatinimo planus su fiskalinės drausmės reikalavimais.
Dauguma Europos akcijų biržų penktadienį judėjo žemyn, investuotojams vertinant karo Irane poveikį energijos kainoms, infliacijai ir ekonomikos augimo perspektyvoms. STOXX 600 indeksas smuko 0,34 proc., o didžiausią neigiamą įtaką jam darė 2,8 proc. kritęs informacinių technologijų sektorius. Tuo tarpu iš teigiamos pusės indeksą labiausiai palaikė komunalinių paslaugų (+1,6 proc.) ir energetikos (+1,6 proc.) sektoriai. Vokietijos DAX mažėjo 0,34 proc., Prancūzijos CAC – 0,47 proc., Italijos FTSE MIB – 0,94 proc., o Baltijos šalių biržų indeksas – 0,08 procento. Europoje teigiamu rezultatu išsiskyrė Jungtinės Karalystės FTSE 100 indeksas, pakilęs 0,27 procento.
„Biržos laikmačio“ prenumerata
Pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. AB SEB bankas šį dokumentą parengė remdamasis informacija, gauta iš, banko nuomone, patikimų, tačiau jo paties nepatikrintų šaltinių. AB SEB bankas neatsako už šios informacijos tikslumą ar išsamumą. Dokumentas negali būti kopijuojamas, dauginamas, perspausdinamas, ar kitaip atgaminamas be SEB banko sutikimo. Leidinys parengtas pagal Bloomberg, BNS, Verslo žinios, NASDAQ OMX informaciją.
