Korėja siekia apriboti spekuliacinę prekybą biržoje, nafta peržengė 100 USD ribą
Brent naftos kaina vakar šoktelėjo 7 proc. ir peržengė 100 USD už barelį ribą. Nuo konflikto atsinaujinimo pradžios nafta iš viso pabrango apie 40 procentų. Ypač stiprią rinkos reakciją sukėlė pranešimai apie vakar hučių apšaudytus Saudo Arabijos naftos tanklaivius Bab al-Mandebo sąsiauryje, kadangi tai kelia riziką, jog gali būti sutrikdytas dar vienas pasaulio laivybai itin svarbus jūrų kelias. Iš teigiamos pusės, šiandien pranešama, kad Bab al-Mandebo sąsiaurį kirto du Kinijos tanklaiviai, gabenantys Saudo Arabijos naftą. Tai leidžia tikėtis, kad laivybos sutrikimai šiame sąsiauryje bus riboto masto. Rinkoms nerimo taip pat sukėlė D. Trumpo pareiškimai, kad jis svarsto galimybę intensyvinti karinius veiksmus Irane, surengiant didžiausias atakas nuo karo pradžios, kurios galėtų būti nukreiptos ne tik prieš Iraną, bet ir prieš Jemeno hučius. Tuo tarpu JAV vidaus politikoje karas su Iranu didelio palaikymo neturi. Vakar JAV Atstovų Rūmai, padedami kelių respublikonų balsų, priėmė rezoliuciją, kuria siekiama priversti D. Trumpą nutraukti karinius veiksmus Irane, tačiau vėliau Senate ši rezoliucija buvo atmesta.
JAV prezidento D. Trumpo administracija paskelbė naują importo muitų paketą, pagal kurį prekėms iš 60 valstybių bus taikomi 10–12,5 proc. tarifai. Naujieji muitai įsigalioja šiandien, pasibaigus iki šiol laikinai galiojusiam 10 proc. tarifui. Šį kartą muitų įvedimas grindžiamas argumentu, kad JAV prekybos partnerės nepakankamai stengiasi užkirsti kelią priverstiniu darbu pagamintų prekių patekimui į tarptautines tiekimo grandines. Nuo vasarį priimto JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimo, kuriuo buvo panaikintas pagrindinis teisinis pagrindas daliai ankstesnių muitų, D. Trumpo administracija ne kartą koregavo savo prekybos politiką, ieškodama naujų teisinių argumentų tarifams taikyti.
Europos centrinis bankas (ECB), kaip ir buvo tikėtasi, vakar paliko bazines palūkanų normas nepakeistas ties 2,25 procento. Taip pat nepasikeitė ir banko komunikacija dėl tolesnių veiksmų – akcentuota, kad sprendimai bus priimami kiekviename posėdyje atskirai, vertinant tuo metu turimus duomenis, be jokių išankstinių įsipareigojimų. C. Lagarde pabrėžė, kad konfliktas Artimuosiuose Rytuose išlieka pagrindiniu neapibrėžtumo šaltiniu, dėl kurio didėja rizika, kad ekonomikos augimas gali lėtėti, o infliacija – spartėti. Rinkų numatoma ECB palūkanų normų trajektorija po posėdžio beveik nepasikeitė – šiuo metu teikiama apie 90 proc. tikimybė, kad ECB palūkanų normas didins kitame posėdyje rugsėjo mėnesį. Taip pat numatomas ir antras palūkanų normų didinimas metų pabaigoje arba kitų metų pirmąjį ketvirtį.
JAV akcijų biržos vakar patyrė gana stiprų kritimą – NASDAQ smuko 2,15 proc., o S&P 500 – 1,21 procento. Tarp sektorių prasčiausius rezultatus fiksavo komunikacinių paslaugų sektorius (-5,2 proc.), kurį žemyn tempė net 7 proc. smukusi „Alphabet“ akcijų kaina. Investuotojų pesimizmą įmonės atžvilgiu skatino toliau sparčiai augančios investicijos į dirbtinio intelekto technologijas, dėl kurių bendrovė antrąjį ketvirtį užfiksavo neigiamą laisvąjį pinigų srautą – pirmą kartą nuo 2004 m., kai buvo listinguota biržoje. Prie neigiamo investuotojų sentimentų taip pat galėjo prisidėti Europos Komisijos skirta 890 mln. eurų bauda už Europos Skaitmeninių rinkų akto pažeidimus, susijusius su „Google“ paieškos sistemos preferencijavimu, pažeidžiančiu konkurencijos taisykles. Tuo tarpu nebūtinojo vartojimo sektorių (-5,1 proc.) neigiamai veikė prasčiausią rezultatą S&P 500 indekse užfiksavusi „Tesla“, kurios akcijų kaina smuko net 14,5 proc. Investuotojai neigiamai sureagavo į prastesnius nei tikėtasi bendrovės pelningumo rodiklius.
Neigiamas sentimentas penktadienį persikėlė ir į Azijos rinkas, kur Japonijos NIKKEI smuko apie 3 proc., o Pietų Korėjos KOSPI – beveik 6 procentais. Pastarajam indeksui neigiamos įtakos turėjo finansų priežiūros institucijos sprendimas sugriežtinti mažmeniniams investuotojams taikomas taisykles prekiaujant vienos akcijos svertiniais fondais, kurie pastaruoju metu Korėjoje tapo itin populiarūs. Nuo liepos 31 d. bus tris kartus padidintas reikalaujamas pradinis depozitas, norint prekiauti šiais fondais, – nuo maždaug 6 tūkst. EUR iki 18 tūkst. EUR. Be to, šią sumą turės sudaryti tik grynieji pinigai, neįskaitant kitų vertybinių popierių.
Europos akcijų biržos vakar taip pat smuko. STOXX 600 indeksas prarado 1,18 proc. vertės. Prie neigiamo rezultato labiausiai prisidėjo būtinojo vartojimo (-3,5 proc.), informacinių technologijų (-2,3 proc.) ir nebūtinojo vartojimo (-2,2 proc.) sektoriai. Tuo tarpu augo tik energetikos (+2,2 proc.) ir sveikatos priežiūros (+0,9 proc.) sektoriai. Vokietijos DAX smuko 1,56 proc., Prancūzijos CAC – 1,64 proc., Italijos FTSE MIB – net 2,8 proc., o Baltijos šalių biržų indeksas sumažėjo 0,21 procento.
„Biržos laikmačio“ prenumerata
Pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. AB SEB bankas šį dokumentą parengė remdamasis informacija, gauta iš, banko nuomone, patikimų, tačiau jo paties nepatikrintų šaltinių. AB SEB bankas neatsako už šios informacijos tikslumą ar išsamumą. Dokumentas negali būti kopijuojamas, dauginamas, perspausdinamas, ar kitaip atgaminamas be SEB banko sutikimo. Leidinys parengtas pagal Bloomberg, BNS, Verslo žinios, NASDAQ OMX informaciją.
