Politinės rizikos smukdo euro kursą
Silpnesni, nei tikėtasi, JAV darbo rinkos duomenys nuramino rinkas, kad FED neskubės kelti palūkanų, o tai suteikė solidų impulsą akcijų biržų augimui. Penktadienį paskelbta, kad JAV ekonomika rugpjūčio mėnesį sukūrė 29 tūkst. naujų darbo vietų, nors rinkos tikėjosi 89 tūkstančių. Tuo tarpu nedarbo lygis netikėtai paaugo 0,1 proc. p. iki 4,2 procento. Pastarieji duomenys signalizuoja, kad darbo rinka nėra tokia stipri, kaip manyta, todėl FED, tikėtina, neskubės didinti palūkanų normų, ypač atsižvelgiant į tai, kad infliacija rugpjūtį išliko stabili. Rinka šiuo metu vis dar užtikrintai tikisi, kad FED palūkanos didės gruodžio mėnesį, tačiau tikimybė, kad palūkanos galėtų būti didinamos jau spalio mėn., nukrito žemiau 20 proc., nors dar praėjusią savaitę siekė apie 70 procentų.
Mažesnių palūkanų perspektyvoje S&P 500 penktadienį kilo 0,73 proc., o NASDAQ šoktelėjo 1,19 proc. ir prekybos sesijos metu užfiksavo naują rekordą. Visi sektoriai, išskyrus nežymiai mažėjusį sveikatos priežiūros sektorių, augo, o geriausiais rezultatais pasižymėjo nebūtinojo vartojimo (+1,4 proc.), informacinių technologijų (+1,1 proc.) ir žaliavų (+1,1 proc.) sektoriai. Tarp įmonių išsiskyrė „Tesla“, kurios akcijų kaina šoktelėjo 4,7 proc., investuotojams reaguojant į tai, jog įmonė per ketvirtį pristatė 486,5 tūkst. automobilių ir viršijo analitikų lūkesčius maždaug 6 procentais. Apskritai visos didžiosios technologijų bendrovės penktadienį kilo, o „Nuostabųjį septynetą“ sekantis indeksas pridėjo 1,53 proc. vertės.
Pirmadienį atsidarius rinkoms, euras smuko daugelio valiutų atžvilgiu iki žemiausio lygio per pastaruosius 17 mėnesių. EUR/USD kursas sumažėjo 0,6 proc. ir nukrito žemiau 1,12 lygio. Smūgį eurui sudavė pasirodę pranešimai, jog Ispanijos premjeras svarsto galimybę šaukti priešlaikinius rinkimus. Visgi didesnę įtaką euro išpardavimui daro fiskalinės ir politinės rizikos, kylančios iš Prancūzijos, šalies vyriausybei bandant rasti sutarimą dėl kitų metų biudžeto. Penktadienį skirtumas tarp Prancūzijos ir Vokietijos 10 metų obligacijų pajamingumų išaugo iki 140 bazinių punktų ir yra didesnis nei per euro zonos skolų krizės piką 2011–2012 metais. Tai stiprus rinkų signalas, jog Prancūzijos skola vertinama vis prasčiau.
Dabartinė situacija kelia klausimą, kaip į tolesnį Prancūzijos obligacijų išpardavimą, kuris galiausiai gali sukelti ir finansinio stabilumo rizikų, reaguotų ECB. Nors iki šiol ECB nariai šios situacijos nekomentavo, rinkoje stiprėja lūkesčiai, kad ECB neskubės kelti palūkanų, baimindamasis dar labiau suintensyvinti obligacijų išpardavimą. Rinkos teikiama tikimybė, kad palūkanų normų didinimas galėtų įvykti spalio mėnesį, sumažėjo nuo 50 iki 10 procentų. Be to, ženkliai sumažėjo užtikrintumas ir dėl to, kad palūkanos bus keliamos gruodžio mėnesį. Rinka mažina ECB palūkanų didinimo lūkesčius, nepaisant to, jog penktadienį buvo paskelbta, kad euro zonos metinė infliacija rugsėjo mėnesį šoktelėjo labiau, nei prognozuota, nuo 3,2 iki 3,8 procento.
Europos akcijų biržos penktadienį taip pat judėjo aukštyn. STOXX 600 kilo 0,75 proc., prie ko daugiausia prisidėjo informacinių technologijų (+2,9 proc.), žaliavų (+1,7 proc.) ir pramonės (+1,5 proc.) sektoriai. Vokietijos DAX augo 1,17 proc., Prancūzijos CAC 40 – 0,79 proc., Italijos FTSE MIB – 0,49 proc., o Baltijos birža ūgtelėjo 0,13 procento.
„Biržos laikmačio“ prenumerata
Pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. AB SEB bankas šį dokumentą parengė remdamasis informacija, gauta iš, banko nuomone, patikimų, tačiau jo paties nepatikrintų šaltinių. AB SEB bankas neatsako už šios informacijos tikslumą ar išsamumą. Dokumentas negali būti kopijuojamas, dauginamas, perspausdinamas, ar kitaip atgaminamas be SEB banko sutikimo. Leidinys parengtas pagal Bloomberg, BNS, Verslo žinios, NASDAQ OMX informaciją.
