Rinkos išlieka gana stabilios, nepaisant atsinaujinusių karinių veiksmų
JAV šią naktį dar kartą surengė smūgius Iranui, o Iranas atsakė raketų ir dronų atakomis prieš JAV karines bazes Kuveite ir Irake. Vakar naujienų sraute dominavo besikeičiantys ir iš dalies vienas kitam prieštaraujantys D. Trumpo pareiškimai – nuo grasinimų naujais smūgiais ir blokadomis iki vėliau sekusio pareiškimo, kad konfliktas neturėtų toliau eskaluotis. Po šių komentarų akcijų rinkos atsigavo panaikindamos didžiąją dalį ankstesnių nuostolių, o obligacijų pajamingumai sumažėjo keliais baziniais punktais. S&P 500 indeksas prekybos sesiją baigė nukritęs 0,28 proc., nors vienu metu nuosmukis buvo išaugęs virš 1 procento. Tuo tarpu NASDAQ, išlipęs iš minuso, dieną uždarė 0,2 proc. teigiamoje teritorijoje. JAV akcijų indeksų ateities sandoriai šiandien rodo nedidelį augimą, o Europos indeksų ateities sandoriai kyla 0,5–1,0 procento.
JAV akcijų biržas nuo prastų rezultatų vakar gelbėjo informacinių technologijų sektorius (+1,4 proc.), kuriame beveik 3 proc. augo puslaidininkių segmentas. Reikšmingą poveikį sektoriaus sentimentui tikėtina padarė 3,7 proc. šoktelėjusi „Nvidia“ akcijų kaina, pasirodžius pranešimams, kad Kinija ketina leisti daliai pažangiausių dirbtinio intelekto srities bendrovių, įskaitant „Alibaba“, „ByteDance“ ir „DeepSeek“, įsigyti „Nvidia“ gaminamus lustus. JAV ribojimus parduoti „Nvidia“ DI lustus Kinijai panaikino dar praėjusių metų gruodžio mėn., tačiau Kinijos valdžia iki šiol pati ribojo jų įsigijimą. Jei Kinijos rinka iš tiesų atsivers „Nvidia“ produkcijai, tai taptų dar vienu reikšmingu įmonės pajamų šaltiniu, pagerinančiu jos pardavimų perspektyvas. Nepaisant DI srities įmonių atsigavimo, visuose kituose sektoriuose, išskyrus energetiką (+1,5 proc.), vyravo pesimistinės nuotaikos, o bendrai S&P 500 indekse dieną su neigiamu rezultatu užbaigė net 391 įmonė.
Pranešama, kad laivyba Hormūzo sąsiauriu per pastarąją parą reikšmingai sulėtėjo, todėl dabartinis rinkų stabilizavimasis gali pasirodyti kiek optimistiškas. Vis dėlto tai, kad kol kas neatrodo, jog konfliktas peraugs į plataus masto karą, gali stiprinti viltis, kad derybos vis dėlto bus tęsiamos. „Brent“ naftos kaina vakar šoktelėjo daugiau nei 5 proc. ir vienu metu buvo peržengusi 80 USD už barelį, nors vėliau kiek atsitraukė, o ketvirtadienio rytą siekia apie 78 USD už barelį. Dėl atsinaujinusios įtampos tarp JAV ir Irano naftos kainos yra akivaizdžiai didesnės nei praėjusią savaitę, tačiau vis dar išlieka gerokai mažesnės nei gegužės pabaigoje, kai „Brent“ nafta buvo prekiaujama maždaug po 95 USD už barelį.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) sumažino 2026 metų pasaulio ekonomikos augimo prognozę iki 3,0 proc. – 0,1 proc. punkto mažiau nei buvo prognozuota balandį. TVF vertinimu, ekonomikos augimą lėtins konfliktas Artimuosiuose Rytuose, tačiau dalį neigiamo poveikio kompensuos spartėjantis dirbtinio intelekto diegimas ir su tuo susijusios investicijos į technologijų sektorių. Tuo pat metu TVF padidino pasaulinės infliacijos prognozes – 2026 m. iki 4,7 proc., o 2027 m. iki 3,9 proc., pažymėdamas, kad nuo 2024 m. pradžios stebėtas infliacijos lėtėjimo procesas šiuo metu yra sustojęs. Nors pasaulio ekonomika iki šiol pasirodė esanti atsparesnė karo poveikiui, nei buvo baimintasi, TVF perspėja, kad didžiausia rizika išlieka galima tolesnė konflikto eskalacija Artimuosiuose Rytuose.
Praėjusio FED pinigų politikos posėdžio protokolas parodė, kad FED narių nuomonės dėl tolesnės palūkanų normų krypties reikšmingai skiriasi. Nors birželio 16–17 d. vykusiame posėdyje visi nariai vieningai nusprendė ketvirtą kartą iš eilės palikti bazines palūkanų normas 3,50–3,75 proc. intervale, diskusijų metu buvo svarstyti skirtingi ekonomikos raidos scenarijai. Dalis narių manė, kad lėtėjanti infliacija ateityje galėtų sudaryti prielaidas palūkanų normų mažinimui, tačiau kiti pabrėžė riziką, jog stipri dirbtinio intelekto investicijų banga, konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir muitų politika gali išlaikyti infliaciją aukštesniame lygyje ir pareikalauti tolesnio pinigų politikos griežtinimo. Rinka šiuo metu gan užtikrintai tikisi, kad FED didins palūkanų normas spalio mėnesį.
Europos akcijų biržos vakar patyrė stiprų kritimą. STOXX 600 dieną užbaigė 1,61 proc. nuosmukiu, prie kurio labiausiai prisidėjo žaliavų (-3,5 proc.), nekilnojamojo turto (-2,6 proc.) ir nebūtinojo vartojimo (-2,6 proc.) sektoriai. Vienintelis teigiamą rezultatą vakar fiksavo 2,9 proc. augęs energetikos sektorius, o bendrai indekse neigiamą rezultatą dienos pabaigoje užfiksavo net 501 įmonė. Vokietijos DAX smuko 2,23 proc., Prancūzijos CAC – 2,18 proc., Italijos FTSE MIB – 1,22 proc., o Baltijos birža – 0,3 procento.
„Biržos laikmačio“ prenumerata
Pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. AB SEB bankas šį dokumentą parengė remdamasis informacija, gauta iš, banko nuomone, patikimų, tačiau jo paties nepatikrintų šaltinių. AB SEB bankas neatsako už šios informacijos tikslumą ar išsamumą. Dokumentas negali būti kopijuojamas, dauginamas, perspausdinamas, ar kitaip atgaminamas be SEB banko sutikimo. Leidinys parengtas pagal Bloomberg, BNS, Verslo žinios, NASDAQ OMX informaciją.
