Koronaviruso pandemijos atgarsiai finansų rinkoje #1

Daugėjant užklausų dėl koronaviruso poveikio įvairiems finansų rinkos segmentams, pradedame reguliarią apžvalgą, kurioje informuosime apie pagrindines rinkos tendencijas, susijusias su viruso protrūkiu  ir priemones, kurių imamasi jo poveikiui neutralizuoti.

Finansų rinkas apėmus panikai dėl COVID-19 viruso, pasaulio centriniai bankai ir vyriausybės toliau skuba skelbti pagalbos ekonomikai paketus:

• JAV centrinis bankas per du kartus sumažino palūkanas 1.50% - iki 0-0.25% ir paskelbė apie  700 mlrd. JAV dolerių turto supirkimo programą (apie 3 proc. šalies BVP); JAV iždas pristatė 1.3 trilijono dolerių išlaidų programą, pagal kurią 500 mlrd. bus tiesiog išdalinta namų ūkiams;
• ECB pranešė apie specialią kovai su ekonominėmis pandemijos pasekmėmis skirtą 750 mlrd. eurų turto supirkimo programą; padidintų biudžeto išlaidų projektus regia ir ES šalys, o Vokietijos kanclerė A. Merkel netikėtai pareiškė, kad svarstytų bendrų ES obligacijų leidimo idėją;
• Švedijos „Riksbank“ kiekybinio skatinimo programą padidino 300 mlrd. kronų (apie 6% šalies BVP), tokios pat apimties biudžeto išlaidų projektą parengė vyriausybė.

Valiutų rinkoje pastarosiomis savaitėmis išryškėjo  keletas tendencijų: 1) JAV doleris sustiprėjo nepaisant susitraukusių pajamingumų skirtumų tarp JAV ir Europos vyriausybių obligacijų; 2) labiausiai nukraujavo „mažosios“ valiutos, tarp jų ir Švedijos krona, kurios kursą susilpnino netikėtai agresyvūs „Riksbank“ veiksmai. Nors SEB analitikai prognozuoja laipsnišką kronos kurso kilimą, reikia turėti omenyje, kad esant tokiai situacijai, fundamentalūs rodikliai reiškia žymiai mažiau negu mažėjantis rinkos dalyvių apetitas rizikai. Be to, yra galimybė, kad „Riksbank“ paaštrėjus situacijai, vėl sumažintų bazinę palūkanų normą iki neigiamos, kas kronai būtų dar vienas didelis smūgis.

Per pastarąsias dvi savaites, nepaisant akcijų indeksų nuosmukio, Vokietijos vyriausybės 10-ies m. obligacijų pajamingumas nuo visų laikų žemiausio -0.9% lygio pakilo apie 70 bazinių punktų – tai didžiausias smuktelėjimas per paskutinius 30 metų. Saugios užuovėjos vaidmens nesuvaidino ir auksas, kurio kaina nukrito beveik 10%.

Eduardas Petrulis, SEB banko Finansų rinkų departamento analitikas