Dauguma gyvenamųjų pastatų Lietuvoje, ypač statytų iki 2000‑ųjų, praranda gerokai daugiau šilumos, nei galime įsivaizduoti. Tai lemia ne tik aukštas šildymo sąskaitas, bet ir mažesnį komfortą namuose, o kai kuriais atvejais – net pelėsio atsiradimo riziką. Praėjęs žiemos sezonas priminė, kad gyvename regione, kuriame didelis šaltis vis dar nėra retenybė, todėl investicijos į būsto energinį efektyvumą gali turėti didelę įtaką tiek piniginei, tiek savijautai namuose.
Būtent dėl šios priežasties vienu svarbiausių žingsnių tampa energinio naudingumo sertifikato užsisakymas – tiek planuojant įsigyti naują būstą, tiek svarstant apie esamo namo ar buto atnaujinimą.
Kur patiriami didžiausi šilumos nuostoliai?
Šiluma natūraliai juda iš šiltesnių zonų į šaltesnes. Nukritus lauko temperatūrai, didelė dalis bendrų šilumos nuostolių patiriama per didelius pastato plotus – sienas, stogą ir grindis. Daugelis šių problemų per įprastą būsto apžiūrą lieka nepastebėtos. Todėl sprendimai, paremti spėlionėmis, o ne dokumentuotu energiniu efektyvumu, būsto pirkėjams gali kainuoti itin brangiai.
Dažnai klaidingai manoma, kad storos pastato sienos automatiškai reiškia gerą šiluminę izoliaciją. Iš tiesų, net ir metro storio siena gali išsaugoti gerokai daugiau šilumos, jei bus papildomai apšiltinta palyginti plonu izoliacijos sluoksniu. Kokybiška izoliacija sumažina šilumos nuostolius ir pagerina bendrą pastato atitvarų energinį efektyvumą.
Dar viena dažnai pasitaikanti pastatų silpnoji vieta – langai. Senesni dvigubo stiklo langai gali prarasti net iki šešių kartų daugiau šilumos nei šiuolaikiniai trigubo stiklo langai. Tačiau problema slypi ne tik stikle. Langų rėmai, tarpai ir jungtys tarp skirtingų pastato elementų dažnai turi nesandarumų, pro kuriuos šiltas patalpų oras išeina į lauką.
Tą patį galima pasakyti ir apie šiluminius tiltelius – vietas, kuriose susijungia skirtingos medžiagos arba keičiasi pastato geometrija, pavyzdžiui, ties balkonais.
Kaip sužinoti, kiek šilumos praranda mano namai?
Kai kuriuos požymius, kad šiluma jūsų namuose neužsilaiko, galite pastebėti ir patys – šaltas oro gūsis prie langų, kondensatas ant stiklų ar aiškiai juntamas temperatūros kritimas vakarais. Visgi patikimiausias būdas nustatyti pagrindinius šilumos nuostolių šaltinius yra pasitelkti atestuotą pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertą.
Perkant būstą, idealu tokį vertinimą atlikti dar prieš pasirašant pirkimo–pardavimo sutartį. Pastato energinio naudingumo sertifikatas leidžia aiškiai suprasti, kokių patobulinimų gali prireikti ateityje, bei įvertinti realias būsto išlaikymo sąnaudas. Ši informacija dažnai tampa lemiama sprendžiant, ar prašoma būsto kaina iš tiesų yra pagrįsta.
Pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertas padės:
- nustatyti silpnąsias pastato atitvarų vietas;
- įvertinti šildymo, vėdinimo ir izoliacijos sprendimus kaip vientisą sistemą;
- identifikuoti finansiškai efektyviausias investicijas.
Kadangi izoliacijos nauda pasiekus tam tikrą sienų storį ima mažėti, pastato energinio naudingumo vertinimas padeda išvengti nereikalingų išlaidų ir susitelkti į sprendimus, kurie atsiperka greičiausiai. Neretu atveju net ir nedideli patobulinimai, pavyzdžiui, šildymo ar karšto vandens vamzdžių izoliavimas, atsiperka per kelis mėnesius.
Atestuotas pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertas į namą žvelgia kompleksiškai. Pavyzdžiui, sienų apšiltinimas sumažina natūralų oro judėjimą per pastato konstrukcijas, todėl nepagerinus vėdinimo, gali padidėti patalpų drėgmė ir pelėsio rizika. Be pastato energinio naudingumo vertinimo namų savininkai rizikuoja investuoti į netinkamus sprendimus arba nepastebėti esminių problemų.
Pastato energinio naudingumo sertifikatas – kodėl jis toks svarbus?
Svarbi energinio naudingumo vertinimo dalis yra pastato energinio naudingumo sertifikato išdavimas. Tai vienas pagrindinių dokumentų, kurį būtina turėti ir įvertinti prieš priimant sprendimą dėl būsto pirkimo. Vertinimo metu atestuotas ekspertas išmatuoja ir apskaičiuoja realų pastato energijos suvartojimą.
Vertinimo kaina gali skirtis: tipiniam butui Lietuvoje kaina gali būti apie 200 eurų, o didesniems ar sudėtingesniems pastatams gali prireikti gerokai didesnio biudžeto. Vis dėlto dažniausiai ši suma yra nedidelė, palyginti su ilgalaikėmis finansinėmis pasekmėmis, kurios gali laukti įsigijus energetiškai neefektyvų būstą.
Pastato energinio naudingumo sertifikatas apibendrina bendrą būsto energinį efektyvumą – kiek energijos sunaudojama šildymui, vėsinimui, vėdinimui, apšvietimui ir karšto vandens ruošimui.
Sertifikatas suteikia būsto savininkams aiškų ir skaidrų vaizdą apie pastato energinius rodiklius bei leidžia lengvai palyginti skirtingus pastatus tarpusavyje. Lietuvoje šie sertifikatai yra viešai prieinami, todėl informacija apie pastatų energinį efektyvumą tampa dar skaidresnė.
Pastato energinio naudingumo sertifikatas tam tikrais atvejais yra privalomas. Pavyzdžiui, jis būtinas priduodant naudoti bei parduodant dar projektavimo etape esančius naujai statomus ar renovuojamus pastatus. Dėl visų kitų situacijų ir taikomų niuansų verta susipažinti su atitinkamais nacionaliniais teisės aktais.
Be atitikimo teisės aktams, pastato energinio naudingumo sertifikatas suteikia ir nemažai praktinių privalumų:
- Didesnė nekilnojamojo turto vertė. Energiškai efektyvūs būstai yra patrauklesni rinkoje, juos lengviau parduoti.
- Renovacijos efektyvumo įrodymas. Atlikus atnaujinimus, sertifikatas aiškiai parodo, kaip pasikeitė pastato energinė klasė.
- Atsparumas ateities reikalavimams. Europos Sąjungos teisės aktai numato privalomus prasčiausių energinių rodiklių pastatų atnaujinimus, todėl dabar pagerintas energinis efektyvumas gali padėti išvengti papildomų įsipareigojimų ateityje.
- Palankesnės finansavimo sąlygos. Aukšto energinio naudingumo pastatai (arba turintys aiškų jo gerinimo planą) dažnai gali tikėtis palankesnių paskolų sąlygų, taip pat ir SEB banke.
- Objektyvus ir palyginamas energijos suvartojimo vertinimas. Sertifikatas leidžia pirkėjui lyginti skirtingus būstus ne tik pagal kainą ar vietą, bet ir pagal būsimas šildymo bei priežiūros išlaidas, taip pat įvertinti, ar ateityje gali prireikti privalomų atnaujinimų.
Kasdienė nauda: mažesnės išlaidos, didesnis komfortas, sveikesni namai
Didžiausią energinio efektyvumo gerinimo naudą pajunta patys būsto savininkai. Energinio naudingumo sertifikato gavimas dar prieš perkant nekilnojamąjį turtą padeda įsitikinti, kad ši nauda bus reali, o ne teorinė.
- Mažesnės šildymo sąskaitos. Atnaujintas būstas gali sumažinti šilumos energijos suvartojimą net 30–60 procentų.
- Didesnis komfortas. Šiltos sienos, jokių skersvėjų prie langų ir pastovi patalpų temperatūra – tai kasdienis pojūtis energiškai efektyviuose namuose.
- Geresnė sveikata. Optimalus drėgmės lygis ir sumažėjusi pelėsio rizika ženkliai pagerina gyvenimo sąlygas. Be to, geresnė izoliacija slopina triukšmą iš lauko, todėl poilsis namuose tampa kokybiškesnis.
- Teigiamas poveikis aplinkai. Mažesnis energijos suvartojimas reiškia ir mažesnį neigiamą poveikį aplinkai.
Nepaisant to, ar gyvenate blokiniame, mūriniame daugiabutyje ar nuosavame name – energinio efektyvumo didinimas yra viena iš protingiausių ilgalaikių investicijų. Šis sprendimas leidžia taupyti pinigus, užtikrina didesnį komfortą, kuria sveikesnę gyvenamąją aplinką, didina būsto vertę ir prisideda prie tvaresnės ateities.
