Ar žinome, kokia yra tikroji paskolos kaina?

Didesnis pirkinys buičiai, mokestis už studijas, išsvajota kelionė – pasiskolinti gali prireikti susidūrus su įvairiomis gyvenimo situacijomis. Tiems, kurie dar neturi finansinės atsargos, gali kilti pagundų skolintis ir taip padengti didesnes šio šaltojo sezono šildymo ar elektros kainas. Kam skolintis finansiškai tvaru? Kaip įvertinti bet kurios vartojamo paskolos tikrąją kainą?

Pasiskolinti lengva, bet ar verta?

Šiandien pasiskolinti pinigų yra paprasta. Užtenka vos kelių minučių užpildyti paraišką, sulaukti atsakymo, dažniausiai nuotoliniu būdu pasirašyti sutartį ir netrukus jau turite pinigų sąskaitoje. Tačiau trumpalaikis džiaugsmas, kad finansinės problemos tarsi išspręstos, gali greitai apkarsti supratus, kad neatidžiai išnagrinėjote paskolos sąlygas, ir grąžinti teks kone dvigubai tiek. 

Prieš priimant spendimą skolintis, pirmiausia svarbu įvertinti savo galimybes, aiškiai žinoti, kokią papildomą vertę, finansinę ar emocinę, turės ši paskola, ir ar tai verta palūkanų, kurias teks sumokėti. 

Galiausiai, jei pasirenkame skolintis, turime žinoti, į kurias paskolų sąlygas svarbu atkreipti dėmesį, ką su kuo lyginti, kad rastume finansiškai geriausią variantą.

Kad paskola netaptų našta 

Prieš skolinantis vartojimo reikmėms, pirmiausia svarbu sužinoti savo galimybes. Lietuvoje kredito įmokų ir pajamų santykis neturėtų viršyti 40 procentų. Vadinasi, jei grynosios pajamos yra 1 000 eurų, maksimali finansinių įsipareigojimų suma bus 400 eurų.  

Remiantis biudžeto valdymo principais ir taisykle 50/30/20, žmogus norėdamas gerai jaustis ir gyventi pagal savo galimybes, neturėtų daugiau negu 50 proc. savo pajamų išleisti būtinosioms išlaidoms dengti.  Finansiniai įsipareigojimai, kaip ir maistas, transportas, komunaliniai mokesčiai, yra būtinųjų išlaidų dalis, todėl, kiek iš tiesų galite skirti paskoloms, svarbu apskaičiuoti individualiai. Jei gyventojas maksimaliai pasiskolina, tikėtina, kad kitiems būtiniesiems poreikiams patenkinti pinigų nebeužteks, ir jis turės kompensuoti būtinąsias išlaidas savo laisvalaikio ar taupymo sąskaita. Esant tokiai situacijai, nuolat jausime, kad trūksta pinigų. 

Dar vienas pratimas, leidžiantis patikrinti savo galimybes skolintis, yra įsivaizduoti suteiktą kreditą. Pavyzdžiui, jei planuojate po kelių mėnesių įsigyti automobilį, kurio įmoka, tarkime, apie 200 eurų per mėnesį, pamėginkite bent tris mėnesius atidėti šią sumą pinigų, įsivaizduodami, kad paskola jau paimta. Taip galima nustatyti, kokia iš tiesų tai finansinė našta, pasitikrinti, kaip jaučiatės, sužinoti, ar pasikeitė gyvenimo kokybė. Toks pratimas padeda įvertinti, kiek esate pasiruošę skolintis ir, svarbiausia, ar galite tai daryti.

Palūkanų norma nelygi paskolos kainai

Įvertinus savo galimybes ir būtinybę skolintis, svarbu teisingai  palyginti paskolų kainas. Dažnai palūkanų norma nėra lygi paskolos kainai. Paskolos kainą sudaro daugiau sudedamųjų elementų: sutarties mokestis, administravimo mokestis ir kt. Todėl tiksliausiai kredito kainą padeda nustatyti bendrosios kredito kainos metinės normos rodikli, geriau atpažįstamas trumpiniu BVKKMN.  Nors jį įsiminti nėra lengva, tačiau verta ir gali sutaupyti pinigų. 

Lyginant vartojimo paskolų kainas, šis rodiklis yra vienas svarbiausių. Taip pat svarbu pasidomėti ir išankstinio kredito grąžinimo sąlygomis, pavyzdžiui, jei, pagerėjus finansinei padėčiai, norėtumėte greičiau grąžinti kreditą, ar tai papildomai kainuotų ir kiek.

Skolinantis atsakingai svarbu tam skirti laiko. Nors pati paskola į sąskaitą gali būti pervesta per kelias valandas ar minutes, apgalvoti ir gerai išnagrinėti visas sąlygas reikėtų prieš užpildant paskolos paraišką.

Finansiniai įsipareigojimai yra svarbus žingsnis gyvenime, nes kreditą reikės grąžinti. Todėl, prieš priimant bet kokį sprendimą, susijusį su skolinimusi, svarbu pasiruošti. 

O dabar  trumpas testas, kuris padės apsispręsti, ar skolintis tinkamas metas. Jei į nors vieną klausimą atsakysite „ne“, vadinasi, paskola jums nėra būtina. 

• Ar palyginau paskolų rūšis ir tikrai žinau, kurią geriausia pasirinkti? 
• Ar esu tikras(-a), kad galėsiu dengti finansinius įsipareigojimus smarkiai neapribodamas (-a) savęs? 
• Ar pagal mano kredito sutartį gali padidėti paskolos palūkanos? Jei taip, ar aš vis dar galėčiau dengti finansinius įsipareigojimus? 
• Ar apgalvojau visokią įmanomą riziką, galimybes, jei netekčiau pajamų? 
• Ar turiu planą B, kaip dengčiau įsipareigojimus? 
• Ar turiu aiškią priežastį ir esu įsitikinęs (-usi), kad šiam pirkiniui geriausia yra pasiskolinti? 
• Ar žinau, kokią pridėtinę vertę gausiu pasiskolindamas (-a)? 

Komentaro autorė Sigita Strockytė-Varnė, SEB banko asmeninių finansų ekspertė