Atlyginimų skirtumas nemažėja. Kokia yra moterų finansinė realybė?

„Sodros“ duomenimis, vidutinė moterų senatvės pensija yra 92 eurais mažesnė negu vyrų.* Pagrindinė tokio atotrūkio priežastis – nemažėjantis vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas. 2022 metais, kaip ir 2021-aisais, vyrai vidutiniškai uždirbo 11,1 proc. daugiau negu moterys.**

Nors atlyginimų, taip pat ir pensijų skirtumo problema yra nevienareikšmė, lyčių stereotipai – viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl moterys dažniau renkasi su globa ir rūpyba susijusias profesijas, už kurias, palyginti su kitomis sritimis, yra mokama mažiau. Net ir geriau mokamų profesijų srityse neišvengiama atlyginimų atotrūkio. Informacijos ir ryšių veikloje pastebimas vienas didžiausių pajamų atotrūkių – 41 procentas.*

Dėl tradicinių šeimos vaidmenų pasiskirstymo moterys dažniau daro karjeros pertrauką, kad pasirūpintų vaikais ar sergančiais artimaisiais. Didžiausią vidutinį vyrų ir moterų uždarbio atotrūkį Valstybinė duomenų agentūra fiksuoja 35-44 m. grupėje,** tai yra, būtent tada, kai daugelis šio amžiaus moterų gimdo ir prižiūri vaikus. Tokios karjeros pauzės sumažina darbo stažo trukmę, sumokamos mažesnės įmokos ir pagal „Sodros“ pensijos, ir pagal antros pakopos sistemas. 

Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, 2022 metų ketvirto ketvirčio vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius buvo 1 900,30 eurų. Mokant 3 proc. įmokas į antros pakopos pensijų fondus, per metus įmokama daugiau kaip 684 eurai. Kai žmogus išeina vaiko priežiūros atostogų, įmokos į pensijų fondus iš vaiko priežiūros išmokos nėra išskaičiuojamos. Šiuo laikotarpiu į kaupiančiojo antros pensijų pakopos fondo sąskaitą pervedama tik valstybės mokama paskata – 1,5 proc.  šalies vidutinio darbo užmokesčio. Todėl per metus pensijai skirtos įmokos yra tik 286 eurai. „Sodros“ statistika rodo, kad net 95 proc. tėvų renkasi dvejų metų trukmės vaiko priežiūros atostogas. Taigi per dvejus metus neįmokama 1 368 eurai. Įvertinus, kokią investicinę grąžą ši suma galėtų uždirbti, pensijos skirtumas tampa dar ryškesnis. 

Kol valstybė ir nevyriausybinės organizacijos suras būdų, kaip mažinti vyrų ir moterų atlyginimų atotrūkį ir žalą karjeros pertraukų turėjusiems žmonėms, didžiausia alternatyva pasirūpinti savo ateitimi ir toliau yra kaupimas lankstesniuose trečios pakopos pensijų fonduose ar pagal investicinio gyvybės draudimo sutartį.

Vis dėlto apklausos rodo, kad kaupiančių trečios pakopos sistemoje daugiausia  40–49 metų moterų.*** Tačiau kaupiant pensijai papildomai, vienas svarbiausių sėkmingo rezultato veiksnių – kiek įmanoma ankstyvesnė pradžia. Prarasti penkiolika–dvidešimt metų reiškia, kad atsidėti kaupti reikės didesnių sumų. 

Nors kiekviena moteris jau dabar gali žengti dar vieną žingsnį, kad apsaugotų save ir padidintų galimybes gauti orią pensiją, atsakomybė sumažinti pensijos atotrūkį neturėtų būti užkrauta tik ant moterų pečių. Įmokas už asmenį į trečios pakopos fondus ar pagal investicinio gyvybės draudimo sutartį gali mokėti ir sutuoktinis ar kiti šeimos nariai. Taip pat mokėti įmokas į trečios pakopos fondus ir taip mažinti pajamų pakeičiamumo atotrūkį gali ir socialiai atsakingi darbdaviai. Jų dalyvavimas darbuotojo pensijos kaupime ypač naudingas, turint omenyje, kad atsakingų darbdavių kaupimą palaiko ir valstybė, taikydama specialias paskatas. 

Pajamų tarp vyrų ir moterų nelygybė – sudėtinė problema, kurią norint išspręsti būtini sisteminiai pokyčiai. Tačiau algoritmas paprastas – kuo mažesnis atlyginimas šiandien, tuo mažesnė būsima pensija. Įsigilinus į problemą, tokią moterų finansinę realybę įmanoma pakeisti, tačiau būtina ne tik asmeniškai pasirūpinti ateitimi, bet tikėtis  šeimos narių ir atsakingų darbdavių palaikymo.

* „Sodros“ 2022 metų duomenys https://www.sodra.lt/lt/naujienos/moteru-ir-vyru-darbo-pajamu-atotrukis-per-metus-padidejo.
** Valstybinės duomenų agentūros 2022 m. duomenys https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=11072310 
*** 2023 metų kovą „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo užsakymu tyrimą atliko bendrovė „Norstat“. Apklausoje dalyvavo 1 000 18–74 metų Lietuvos gyventojų.

Komentaro autorė – bendrovės „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo vadovė Iveta Pigagienė.