Būsto paskolų rinka šovė į viršų: 2025 m. SEB finansavimas augo 59 proc., Vilnius buvo augimo varikliu

2025 metais Lietuvos būsto rinkoje stebėjome spartų augimą, o būsto paskolų aktyvumas šoktelėjo iki aukščiausio lygio per kelerius metus. SEB bankas per metus gyventojams suteikė būsto paskolų už 837 mln. eurų, tai yra 59 proc. daugiau negu 2024 metais. Sparčiausiai rinka augo Vilnius regione, kuris vis dar yra pagrindinis visos šalies būsto finansavimo variklis.

2025 metais būsto rinka Lietuvoje išliko aktyvi. Registrų centro duomenimis, būsto sandorių skaičius buvo apie 21 proc. didesnis negu 2024 metais. Šį augimą skatino mažesnės palūkanų normos, plati naujos statybos būstų pasiūla ir stipri šalies ekonominė situacija. Vidutinė 6 mėn. EURIBOR palūkanų norma pernai siekė 2,2 proc., kai 2024 metais ji buvo 3,49 proc. Palūkanoms stabilizavusis nuo 2025 m. gegužės ir prognozuojant, kad Europos Centrinis Bankas šiemet palūkanų nekeis, tikėtina, kad skolinimosi sąlygos artimiausiu metu išliks panašios.

Tuo pat metu būsto kainos augo sparčiai. Įvairių šaltinių vertinimu, metinis kainų pokytis 2025 metais priartėjo prie 10 proc. ribos ir jau aplenkė darbo užmokesčio augimą, didindamas riziką būsto įperkamumui.

„Rinkos lūkesčius 2025 m. pabaigoje ir 2026 m. pradžioje papildomai stiprino diskusijos apie galimybę atsiimti dalį lėšų iš II pakopos pensijų fondų bei nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliosiantys Atsakingojo skolinimosi nuostatų pokyčiai. Šie veiksniai gali trumpuoju laikotarpiu dar labiau padidinti paklausą ir sustiprinti kainų augimo spaudimą, ypač didmiesčiuose“, – sako Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė.

Paskolos augo kartu su kainomis

SEB banko duomenimis, vidutinė būsto paskolos suma 2025 metais pasiekė apie 111 tūkst. eurų ir per metus padidėjo 12 proc., tai yra šiek tiek daugiau negu vidutinis būsto kainų augimas šalyje. Tai rodo, kad perkamo būsto parametrai, tokie kaip plotas ar vieta, per metus iš esmės mažai keitėsi.

Regionuose fiksuoti skirtingi pokyčiai. Vilniaus regione vidutinė paskolos suma augo 8,6 proc. iki 125 tūkst. eurų, Kaunas regione padidėjo 9 proc., o Klaipėda regione šoktelėjo net 17 procentų. Labai apytikriai vertinant, dėl kainų augimo už tą pačią vidutinę paskolos sumą 2025 metais buvo galima įsigyti maždaug 4 kv. m mažesnį būstą negu metais anksčiau.

Vilniaus augimas tempia visą rinką

Pernai būsto sandorių ir paskolų skaičius sparčiausiai augo Vilniaus regione. SEB banko statistika rodo, kad išduotų paskolų skaičius čia padidėjo 61 proc., kai kituose Lietuvos regionuose augimas siekė 23 procentus. Šiuos pokyčius atspindi ir demografinės tendencijos: Vilniaus mieste ir rajone gyventojų skaičius per metus padidėjo apie 13 tūkst., Kauno regione apie 1 tūkst., Klaipėdos regione apie 2 tūkst., o likusioje šalies dalyje sumažėjo apie 19 tūkst. gyventojų.

SEB banko išduotų būsto paskolų skaičius augo sparčiau negu bendras būsto sandorių skaičius šalyje. Tai leidžia daryti prielaidą, kad šiek tiek padidėjo su paskola įsigyjamo būsto dalis Lietuvoje. Paskolų skaičiaus didėjimui įtakos turėjo ir išaugusios būsto paskolų refinansavimo apimtys.

„Pastebime, kad lietuviai vis daugiau dėmesio skiria aukštesnės energinės klasės būstams įsigyti. Vien 2025 m. ketvirtadalį visų naujų būsto paskolų sudarė žaliosios paskolos. Tokiam būstui bankas taiko palankesnes finansavimo sąlygas“, – sako E. Dovbyšienė.

2026 metai žada išlikti aktyvūs

Prognozuojama, kad 2026 metais būsto rinka išliks stipri sandorių apimtimi, o vienas pagrindinių klausimų bus, ar pavyks pasiekti ar viršyti 2021 metų sandorių rekordą. Pirmųjų metų mėnesių duomenys rodo, kad rinka juda šia kryptimi. 2026 metų sausį vidutinė būsto kredito suma jau pasiekė 123 tūkst. eurų. Tikėtina, kad būsto kainos šiemet augs artimu 10 proc. tempu, o naujų būsto paskolų apimtis didės, nors ir lėčiau negu 2025 metais, kai augimas buvo skaičiuojamas nuo palyginti žemo 2024 metų lygio.