Greta Vaitkevičiūtė: „Turėjau išankstinių nuostatų apie banką ir džiugu, kad visos jos pasiteisino“

• Pareigos Projektų vadovė, Verslo klientų ir institucijų departamentas
• Išsilavinimas Verslo finansų bakalauras ir ekonomikos magistras
• Asmeniniai pomėgiai Kelionės ir muzika

Kokia tavo istorija SEB banke?

Karjerą SEB banke, klientų aptarnavimo srityje, pradėjau trečiame bakalauro kurse. Darbas buvo puse etato, derinimas su studijomis kėlė daug streso, todėl tuo metu maniau, kad, baigusi studijas, profesinį kelią tęsiu kitur. Tačiau, kai po metų baigusi studijas perėjau dirbti su verslo klientais – man taip patiko, kad kitur net nebesižvalgiau. Ir štai aš jau aštuoneri metai banke, vis dar dirbu su verslo klientais, tačiau tai jau penktos mano pareigos banke.

Ką veiki Verslo klientų ir institucijų departamente?

Šiuo metu dirbu su stambiais verslo klientais (t. y. įmonėmis, kurių metinės pajamos viršija 50 mln. eurų). Mūsų misija – kartu su komanda (analitikais, įvairių banko paslaugų ir kitais specialistais) gilintis į kliento poreikius ir, taikant įvairias banko priemones, palengvinti įmonės vadovų bei finansų vadovų rūpesčius. Na o kasdienybė – klientų finansinių ataskaitų, verslo planų analizė bei finansavimo suteikimas tiems planams įgyvendinti, santykių su klientais palaikymas per įvairias rinkos apžvalgas bei patariamąją analitiką.

Ar turėjai išankstinių nuostatų apie banką prieš pradėdama dirbti? Ar jos pasikeitė?

Turėjau ir džiugu, kad jos visos pasiteisino. Visada maniau, kad banke dirba aukščiausios kvalifikacijos specialistai – žmonės, kurie alksta žinių, puikiai išmano savo sritį bei kurių darbas susijęs su verslu ir ekonomika. Per aštuonerius metus banke sunku būtų ir suskaičiuoti, kiek stulbinamai protingų žmonių sutikau ir kiek iš jų išmokau.

Koks gyvenimas verda SEB?

Mano kolegos labai komandiški, siekiantys tikslo. Džiaugiamės už kiekvieną pergalę ar įgyvendintą projektą – mėgstame švęsti: susiorganizuojame išvyką, pasivažinėjimą kartingais ar kitą pramogą.

Koks tavo gyvenimas po darbo?

Prieš pandemiją negalėjau įsivaizduoti savo gyvenimo be kelionių. Keliaudavau pasitaikius bet kokiai progai. Atostogos Azijoje, ilgasis savaitgalis Paryžiuje ar viena diena Milane – kiekviena kelionė savaip brangi ir praturtinanti. Karantino metu iš naujo atradau dėliones, kurias mėgdavau vaikystėje, bei senus filmus, pvz., „Da Vinčio kodas“, „Noting Hilas“ ar visų mėgstami, o mano ankščiau nematyti „Sostų karai“.