Tadas Povilauskas: Ekonomika metų pradžioje stabtelėjo prieš būsimą šuolį antrą ketvirtį
Pirmą ketvirtį ekonomikos aktyvumas šiek tiek prislopo, o tam įtakos turėjo ir nepalankūs orai statybų sektoriui metų pradžioje, ir prastesni negu paskutinį praėjusių metų ketvirtį transporto sektoriaus rezultatai. Metinis realus BVP, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, pokytis buvo 2,5 proc. (2025 m. BVP lyginamosiomis kainomis augo 2,9 proc.), arba šiek tiek mažesnis, negu prognozavome. Per pirmą ketvirtį BVP susitraukė 0,4 procento. Labai tikėtina, kad antrosios peržiūros metu pirmo ketvirčio BVP rodikliai bus pagerinti. Antrą ketvirtį metinis pokytis bus didesnis dėl šoktelėjusio atsiėmusių II pakopos pensijų fondų lėšas išlaidavimo, o kuklesni pokyčiai tikėtini nuo rudens.
Pirmiausiai reiktų priminti, kad paskutinis 2025 m. ketvirtis (tuomet metinis pokytis siekė 3,3 proc. ir buvo stipriausias tais metais) buvo nelauktai stiprus, todėl tai kiek padidino visų lūkesčius, kad pavyks išlaikyti tokį didesnį negu 3 proc. augimą ir šių metų pradžioje. Tuomet BVP į viršų patempė stipresni negu laukta transporto sektoriaus rezultatai. Nepalankūs ekonomikai orai 2026 m. sausį ir vasarį buvo akivaizdi viena iš kuklesnio metinio pokyčio priežasčių
Šalta žiema pristabdė statybų sektorių ir su juo susijusias kitas sritis (pavyzdžiui, karjerų eksploatavimą ar statybinių medžiagų gamybą). Metinis statybos darbų apimties pokytis pirmą ketvirtį, matyt, buvo neigiamas. Labiau nukentėjo inžinerinių statinių, mažiau – pastatų statyba. Nors infliacija atkeliauja ir į statybos sektorių, mažai abejonių, kad statybos darbų dėl augančių investicijų į gynybos infrastruktūrą šiemet bus atlikta daugiau negu pernai.
Praėjusį ketvirtį apdirbamosios gamybos produkcija, neįtraukus naftos produktų, buvo 3,1 proc. didesnė negu pernai. Toks rezultatas viršijo lūkesčius ir labiausiai susijęs su stipriu kovo pramonės įmonių rezultatu, kurį veikiausiai lėmė klientų skubėjimas užsitikrinti tiekimą ir fiksuoti kainas, kol padėtis energetikos rinkoje dar nepablogėjo ir kol medžiagų ir žaliavų kainos labiau nepabrango. Pirmą ketvirtį stipriausią rezultatą parodė optinių, elektroninių, medicinos, medienos, plastiko gaminių, transporto priemonių dalių, elektros įrangos gamintojai, prasčiausius – chemijos produktų ir metalų gamintojai. Toks užsakymų padidėjimas veikiausiai yra laikinas ir antrą metų pusę pokyčiai gali būti priešingi.
Nustebino tai, kad, Valstybės duomenų agentūros duomenimis, prekybos sektoriaus įtaka ketvirtiniam BVP pokyčiui buvo neigiama. Anksčiau skelbta, kad bent jau ketvirtinis mažmeninės prekybos, neįtraukus degalų, lyginamosiomis kainomis pokytis buvo šiek tiek teigiamas, o metinis pokytis siekė 5,2 proc.
Tiesa, vartotojų pasitikėjimo rodikliai pirmą ketvirtį pajudėjo žemyn. Tokią kryptį lėmė šalta žiema ir vasario pabaigoje prasidėjęs karas Irane, dėl kurio šoktelėjo energetikos produktų kainos. Nors infliacija kovą smarkiai didėjo, metinė infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą pirmą ketvirtį buvo tokia pat, kaip ir paskutinį praėjusių metų ketvirtį – 3,5 procento. Akivaizdu, kad antrą ketvirtį pamatysime įspūdingus teigiamus vartojimo pokyčius.
IT sektorius praėjusiais metais pridėjo 0,5 proc. punkto prie BVP pokyčio. Tikėtina, kad šių metų pradžioje augimo tempas nesulėtėjo, o įtaka BVP nesumažėjo. Tiesa, dar darbuotojų skaičius šiame sektoriuje ir toliau stagnuoja.
Paskutinį kartą ekonomikos prognozes atnaujinome sausį, kai prognozavome 3,2 proc. BVP plėtrą šiemet ir 2,1 proc. kitąmet. Tikėtina, kad jų ir labai nekeisime: pagrindinių eksporto partnerių ekonomikos prognozes bloginsime, tačiau tų pokyčių neigiamą įtaką Lietuvai padės atsverti didesni negu laukta atsiėmimai iš II pakopos pensijų fondų.
Didžiausią riziką ekonomikos aktyvumui artimiausiais mėnesiais kels padėties energetikos sektoriuje pokyčiai, jeigu Hormūzo sąsiauris liks ilgiau uždarytas negu tikimės dabar. Kuo ilgiau laivai negalės praplaukti sąsiauriu, tuo matysime brangesnius energetikos produktus ir didesnę įtaką infliacijai Lietuvoje ir mūsų pagrindinėse eksporto rinkose. Galiausiai, kuo ilgiau tęsis tokia padėtis, tuo augs centrinių bankų palūkanų normų didinimo galimybė, o didesnės palūkanų būtų tiesmukiškas ekonomikos aktyvumą stabdantis veiksnys.
