Ko bijo investuoti norintys, bet nesiryžtantys gyventojai?

Investicijų turi kas antras Lietuvos gyventojas, o tarp neturinčių yra dar trečdalis tokių, kurie būtų linkę investuoti. Vis tik gyventojai pripažįsta, kad nuo šio sprendimo juos dažnai sulaiko baimė ir įsitikinimai, rodo SEB banko užsakymu atliktas tyrimas. Kokie jie ir kaip juos įveikti? 

Paklausti, kodėl neinvestuoja, respondentai vardija, kad neturi pakankamai santaupų (45 proc.), bijo nuostolių (32 proc.), neturi žinių ar stokoja laiko (atitinkamai 25 ir 19 proc.). 

„Dauguma Lietuvos gyventojų nurodytų priežasčių yra subjektyvios nuostatos, o ne objektyvios kliūtys. Pavyzdžiui, norint investuoti, didelių santaupų nereikia – pradėti galima vos nuo vieno ar kelių dešimčių eurų per mėnesį. Naudojantis šiuolaikinėmis priemonėmis galima automatizuoti investavimą, tad norint investuoti gyventojams pakanka pagrindinių žinių, nereikia nuolat stebėti rinkų ir skirti daug laiko“, – sako Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė. 

Svarstantiems, tačiau investuoti vis nesiryžtantiems gyventojams ji siūlo vadovautis trimis svarbiausiais principais.

Pirmas – pradėti mažais žingsniais

Norint pradėti investuoti, pirmiausia svarbu susipažinti su rinkoje siūlomomis investavimo paslaugomis.

Pradedant investuoti pirmiausia verta atkreipti dėmesį į investicinius fondus, kadangi mažiausia suma, kurią galima investuoti, tinka pradedantiems investuotojams ir yra 1 euras. Investicinių fondų asortimentas išties platus: vieni jų investuoja į akcijas, kiti –  į pinigų rinkas, obligacijas, renkasi įvairias strategijas, šalis, regionus ir ekonomikos sektorius. Tokių fondų investicijos ir rizika yra diversifikuojama, o likvidumą užtikrina fondo valdytojas.

Kitas žingsnis arba alternatyva tiems, kurie nori gilinti pažintį su investicijomis– biržoje prekiaujami fondai, vadinamieji ETF (Exchange Traded Funds). Tai investiciniai fondai, kurių vienetais yra prekiaujama vertybinių popierių biržose. Jie diversifikuoja investuojamą turtą ir gali būti sudaryti iš obligacijų, akcijų, investicijų į su žaliavų kainomis susijusias finansines priemones ir kitų turto klasių. Tiesa, investuojant nedideles sumas ir renkantis investavimo būdą reikia atkreipti dėmesį į  sandorių sudarymo sąnaudas, kurios ne visada yra palankios, jei investicijos nedidelės.  

Nedideles sumas galima investuoti ir į kitas finansines priemones, tokias kaip akcijos ar skolos vertybiniai popieriai. Vis dėlto kiekvienu atveju reikėtų įvertinti, ar tokios investicijos tinkamos norint investuoti nedideles sumas. Reikėtų suvokti, kad taip investuodamas jau pats investuotojas yra atsakingas už tinkamą investicijų paskirstymą, kur investuoti.

Antras – turėti tikslą

SEB tyrimo duomenimis, net kas trečią neinvestuojantį Lietuvos gyventoją atgraso baimė patirti nuostolių. Todėl kiekvienam pradedančiajam svarbu nustatyti, kokia rizika jam yra priimtina, t. y. kiek pinigų blogiausiu atveju galėtų prarasti, kad tai nebūtų skausminga. Pagal tai ir derėtų rinktis investicines priemones. 

„Dažnas gyventojas pinigus nori investuoti vos vieniems ar keleriems metams, tačiau tai per trumpas laikas norint gauti didesnę grąžą. Svarbu suprasti, kad investicijų vertė kinta, nes priklauso nuo ekonominės padėties: kai tikimasi ekonomikos augimo, didėja ir investicijų vertė, o vyraujant lūkesčiams, kad ekonomika susitrauks, investicijų vertė mažėja. Taigi investuojant per ilgesnį laiką galima  kompensuoti šiuos svyravimus ir sumažinti riziką, jei investicijų vertė nukristų“, – sako E. Dovbyšienė. 

Investuojant reikėtų pasiruošti atidėti pinigus ilgesniam (5–10 metų) laikotarpiui ir nesusigundyti jais pasinaudoti anksčiau. Tai padaryti lengviau turint aiškų investavimo tikslą, pavyzdžiui, sukaupti pinigų senatvei, kad ateityje būtų galima užsitikrinti finansinę laisvę. Būtent aiškus investavimo tikslas, kantrybė ir ilgalaikė perspektyva yra sėkmingų investicijų raktažodžiai. 

Trečias – stebėti ir matyti rezultatą

Tarp dažniausių priežasčių, kurios atbaido nuo investicijų, SEB tyrimo respondentai nurodė ir laiko (19 proc.) bei žinių (25 proc.) trūkumą. 

„Stebėti ir matyti rezultatą yra itin svarbu, tačiau neprofesionaliems investuotojams nebūtina tai daryti kasdien ar kas savaitę. Pavyzdžiui, pasirinkus investicinius fondus, rezultatų peržiūrą ir investicijų korekcijas atlieka profesionalus fondo valdytojas, laikydamasis aiškiai apibrėžtos fondo strategijos, o gyventojui užtenka savo investicijų krepšelį patikrinti kartą ar kelis kartus per metus“, – sako banko atstovė. 

Reguliarios investicijos, nors ir nedidelėmis sumomis, naudingos dar ir tuo, kad padeda išlyginti investicijų vertės svyravimus, t. y. vertybiniai popieriai perkami ir rinkų vertei kylant, ir krentant. Kartu tai padeda geriau suprasti, kas vyksta  finansų rinkose, įgyti investavimo patirties ir vis drąsiau priimti sprendimus.

***
 
SEB bankas primena, kad investicijos yra susijusios su rizika. Taikomi mokesčiai, susiję su teikiamomis paslaugomis. Išsamiau su SEB banko paslaugomis, finansinėmis priemonėmis ir su jomis susijusia rizika galite susipažinti https://www.seb.lt/privatiems/taupymas-ir-investavimas/investavimas/investuotoju-apsauga

SEB bankas rekomenduoja susipažinti su taikomomis sąlygomis ir prireikus pasikonsultuoti su banko specialistu.

SEB banko užsakymu tyrimą šių metų kovo mėnesį atliko bendrovė „Norstat LT“. Apklausoje dalyvavo 1 122 Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 74 metų.