SEB grupė atnaujino makroekonomikos prognozes: „Po vangios metų pradžios laukiame spartesnės ūkio plėtros antrą pusmetį“

Praėjusių metų pabaiga ir šių metų pradžia didesnių staigmenų nepateikė, todėl paliekame prieš du mėnesius skelbtą šių metų Lietuvos BVP ir infliacijos prognozę nepakeistą. Lietuvos ekonomika šiemet turėtų augti 0,1 proc., o vidutinė metinė infliacija, apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, bus 9 procentai. Infliacija 2023 metais mažės ir euro zonoje, tačiau iš Europos Centrinio Banko dar tikimės trijų bazinės palūkanų normos didinimo sprendimų, o palūkanų, mokamų už komercinių bankų indėlius centriniame banke, normos piko – 3,25 procento. Šias ir kitas SEB grupės ekonomistų išsamias įžvalgas galite rasti antradienį paskelbtuose leidiniuose „Nordic Outlook“ ir „Lietuvos ekonomikos apžvalga“. 

„Nordic Outlook“ leidinį galite rasti čia, „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos“ 81 numerį – čia.

Šiemet tikimės 0,1 proc., kitąmet – 3,5 proc. Lietuvos ekonomikos plėtros

2022 metų paskutinio ketvirčio BVP duomenys bus paskelbti po savaitės (sausio 31 d.), ir nuo to, kiek jie atitiks mūsų prognozę, priklausys ir tai, ar po paskelbimo nereikės iškart peržiūrėti dabartinės 2023 metų BVP prognozės. Manome, kad praėjusių metų ketvirtą ketvirtį metinis nekoreguotas BVP pokytis buvo 0,8 proc., o per visus 2022 metus ekonomika paaugo 2,2 procento. Šių metų 0,1 proc. BVP augimo prognozė paremta tuo, kad, priešingai negu ankstesniais dvejais metais, kai pramonė buvo ūkio plėtros šaltinis, šiemet šiame sektoriuje sukuriama pridėtinė vertė nedidės. Naujausios pramonės įmonių apklausos rodo, kad įmonių dabartiniai gamybos ir eksporto užsakymai yra istoriškai nedideli, o tai įspėja, kad pirmą pusmetį metinis pramonės produkcijos pokytis lyginamosiomis kainomis gali būti ir neigiamas. Tiesa, esame kur kas optimistiškesni dėl pramonės pokyčių antrą pusmetį. 

Pirmą pusmetį neigiamą įtaką BVP darys ir liksiantis metinis namų ūkių vartojimo nuosmukis, nes infliacija vis dar bus didesnė negu gyventojų pajamų pokytis. Antrą pusmetį infliacija bus vienaženklė (darome prielaidą, kad birželį metinė infliacija bus mažesnė negu 10 proc.) ir realusis namų ūkių vartojimo pokytis jau turėtų vėl būti teigiami. Abejonių, kad metinė infliacija šiemet Lietuvoje mažės, nėra, bet kokiu tiksliai tempu – priklausys nuo keleto veiksnių. Pavyzdžiui, manome, kad degalų kaina artimiausiais mėnesiais nebemažės, tačiau tikimės, kad gamtinių dujų, elektros, biokuro, šilumos energijos kainos šiemet smuks. Visgi galutinė įtaka vartotojams priklausys ir nuo valdžios sprendimų, tokių kaip elektros kainų lubos, ir, pavyzdžiui, ar gyventojai bus aktyvūs keisdami dabartinius elektros tiekimo planus. Bazinė infliacija, neįtraukus energetinių ir maisto produktų, mažės lėčiau – mūsų skaičiavimais, bazinė infliacija 2023 metų gruodį bus apie 5,6 proc., kai ir energetikos produktų, ir maisto kainų metinis pokytis turėtų būti jau neigiamas.

Tikėtina, kad šiemet investicijos augs netgi sparčiau negu praėjusiais metais, ir tai darys teigiamą įtaką BVP pokyčiams. Tačiau augs valstybės, bet ne privataus sektoriaus investicijos. Sudėtinga įvertinti, ar šiemet pavyks panaudoti visas suplanuotas Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšas, bet tai gali būti didesnę įtaką, negu dabar galvojame, ekonomikai darysiantis veiksnys. Šios lėšos tikrai darys teigiamą įtaką inžinerinių statinių statybos darbams.

Privataus sektoriaus investicijos neturėtų augti dėl tikėtinų prastesnių įmonių finansinių rezultatų ir didesnių palūkanų normų įtakos. 

Manome, kad po vangesnių šių metų Lietuvos ekonomika 2024 metais vėl didės panašiai kaip ir potencialusis BVP. Kitų Baltijos šalių ekonomikos augimo prognozės šiais metais gana panašios – Latvijoje BVP turėtų didėti 0,4 proc., Estijoje – 0,2 procento. 

Darbo rinkoje padėtis stabili, tačiau nedarbas 2023 metais truputį išaugs

Darbo rinkos rodiklių prognozę pakeitėme minimaliai. Nuo 8,5 iki 9 proc. padidinome vidutinio darbo užmokesčio prieš mokesčius augimo prognozę, matydami, kad nemažai darbdavių ir šiemet ketina nemenkai didinti atlyginimus, norėdami išvengti darbuotojų kaitos. Be to, minimalios mėnesio algos ir  valstybės sektoriuje dirbančių asmenų darbo užmokesčio didinimas taip pat darys teigiamą įtaką. Kita vertus, toks algų pokytis bus kuklesnis negu praėjusiais metais, ir tai suprantama, nes padėtis darbo rinkoje stabilizavosi, samda yra atsargesnė, ir veikiausiai šiais metais nedarbas truputį padidės.   

Bus labai įdomu pamatyti, koks galiausiai buvo praėjusių metų konsoliduotas valdžios sektoriaus biudžeto rezultatas. Manome, kad deficitas buvo vos 0,5 proc. BVP, arba gerokai mažesnis negu 2 proc. BVP, kurį pateikė Finansų ministerija tvirtinant šių metų valstybės biudžetą. Išlaikome nuomonę, kad šių metų biudžeto deficitas dėl sumažėjusių energetikos produktų kainų taip pat bus gerokai mažesnis, negu lapkritį patvirtino Seimas, ir sieks iki 4 proc. BVP.

Pagerinta euro zonos ir JAV 2023 metų BVP pokyčio prognozė 

Atsižvelgdami į geresnius, negu tikėtasi, pastarųjų dviejų mėnesių ekonominius rodiklius ir sumažėjusias gamtinių dujų bei elektros kainų biržose prognozes, pagerinome šių metų euro zonos BVP pokyčio prognozę nuo -0,4 iki 0 procento. Tačiau manome, kad minimalios recesijos euro zonos ekonomika neišvengs dėl vėluojančios didesnių palūkanų normų ir infliacijos įtakos namų ūkių vartojimui. Praėjusiais metais vidutinė metinė infliacija euro zonoje buvo 8,4 proc., o šiais metais ji turėtų sumažėti iki 5,3 procento. Manome, kad Europos Centrinis Bankas vasario 1 d. ir kovo 16 d. bazinę palūkanų normą didins 0,5 proc. punkto, o gegužės 4 dieną –  0,25 proc. punkto, t. y. iki 3,25 procentų. Jeigu pasiteisintų tokie lūkesčiai, tai reikštų, kad dabar tarpbankinė trijų mėnesių EURIBOR palūkanų norma šiemet neturėtų augti daugiau kaip iki minėtų 3,25 procentų. 

2023 metų BVP augimo JAV prognozę šiek tiek padidinome nuo 0,1 iki 0,5 proc. dėl sparčiau, negu prognozuota anksčiau, mažėsiančios infliacijos ir dėl to labiau didėsiančio namų ūkių vartojimo. Prognozuojame, kad vidutinė metinė infliacija JAV šiemet bus 3,5 proc., kai pernai siekė 8 procentus. Tiesa, kur kas daugiau visi dėmesio skirs bazinei infliacijai, kuri šiemet mažės ne taip smarkiai ir sieks 4,4 procento. Esame kur kas skeptiškesni negu daugelis kitų finansų rinkų prognozuotojų dėl JAV centrinio banko veiksmų šiemet. Manome, kad JAV centrinis bankas didins bazinės palūkanų normos intervalą vienintelį kartą nuo dabartinio 4,25–4,5 proc. iki 4,5–4,75 proc., o šių metų pabaigoje turėtume išgirsti ir jau pirmą sprendimą dėl bazinės palūkanų normos sumažinimo. Euras JAV dolerio atžvilgiu artimiausiu metu gali kiek susilpnėti, bet kitąmet jis turėtų būti stipresnis negu dabar. 

Komentaro autorius Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas