Lietuvos makroekonomikos apžvalga nr. 81
Ar šiemet Lietuvos ekonomikai pavyks irtis prieš srovę?
Dėl palankiai susiklosčiusių aplinkybių ir įdėtų pastangų ruošiantis nepalankiems įvykiams, neišsipildė pesimistinis Europos ekonomikos raidos scenarijus. Lietuvoje paskutinį praėjusių metų ketvirtį didesnių pokyčių nebuvo: ketvirtinis BVP pokytis veikiausiai buvo neigiamas, o darbo rinka liko stabili, nors ir buvo tam tikrų silpnėjimo požymių. Pirmas šių metų pusmetis bus vangus, o didžiausią neigiamą įtaką darys neaugsianti pramonė. Nors infliacija pirmą pusmetį ir mažės, ji bus didesnė negu gyventojų pajamų pokytis, todėl namų ūkiai vartos mažiau negu prieš metus. Antras pusmetis jau turėtų būti daug sėkmingesnis ir Europos, ir Lietuvos ekonomikai. Palūkanų normų pikas euro zonoje ir Lietuvoje jau nebetoli, tačiau palūkanų normų įtaka ir vartojimui, ir investicijoms šiais metais bus gerokai didesnė negu pernai. Būsto rinkoje pirmą pusmetį sandorių veikiausiai bus mažiau negu antrą pusmetį. Būsto kainų korekcija 2023 metais turėtų būti nedidelė. Negalima nuvertinti ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų projektų indėlio į ekonomikos augimą. Visgi, ko labiausiai šiemet toliau siekiame, yra Ukrainos pergalė Rusijos pradėtame kare.