Tadas Povilauskas: Po spurto antrą ketvirtį ekonomika mažina apsukas
Trečią ketvirtį Lietuvos ekonomikos aktyvumas smuko. Per ketvirtį BVP lyginamosiomis kainomis susitraukė 1 procentu arba labiau negu prognozavome. Metinis realiojo BVP, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, pokytis buvo 2,3 proc. (nepašalinus šios įtakos – 1,8 proc.). Nominalusis BVP per metus padidėjo 8,9 procento. Ekonomikos aktyvumas, palyginti su antru ketvirčiu, silpnėjo labiausiai dėl nuo piko atsitraukusių statybų ir mažmeninės prekybos rezultatų. Metiniam pokyčiui didžiausią teigiamą įtaką darė didėjusi pridėtinė vertė apdirbamosios gamybos sektoriuje, neigiamą – ne tik statybų, bet ir transporto bei informacijos ir ryšių sektoriuose kritusi sukurta pridėtinė vertė.
Gyventojai ir verslas į trečią ketvirtį įžengė optimistiškiau vertindami situaciją energetikos rinkoje, tačiau tai truko neilgai ir energetikos produktų kainos rinkose vėliau vėl smarkiai šoktelėjo aukštyn. Trečią ketvirtį sparčiai augo ir palūkanų normos – tarpbankinė 6 mėn. EURIBOR palūkanų norma ketvirčio pabaigoje perlipo 3 procentus. Tačiau panašu, kad ne šie veiksniai buvo pagrindiniai, kodėl sulėtėjo metinis BVP augimas trečiąjį ketvirtį.
Iš II pakopos pensijų fondų atsiimti pinigai tebeskatino namų ūkių vartojimą trečią ketvirtį, tačiau įtaka buvo silpnesnė. Liepą į gyventojų sąskaitas buvo pervesta gerokai mažiau pinigų negu pirmosios pasitraukimų bangos metu – apie 745 mln. eurų. Reikėtų priminti, kad trečiosios bangos metu pasitraukusiųjų dar mažėjo ir spalį pasitraukusiems pervesta 388 mln. eurų.
Mažmeninės prekybos, neįskaitant degalų, apyvarta lyginamosiomis kainomis augo 7,1 proc., tačiau toks pokytis buvo kuklesnis negu antrą ketvirtį, kai metinis pokytis siekė 10,9 proc. Metinį mažmeninės prekybos pokytį lemia ne tik leidžiamos atsiimtos iš II pakopos pensijų fondų lėšos, bet ir vis dar infliaciją viršijantis gyventojų pajamų augimas. Tiesa, automobilių prekybos apimtis toliau augo sparčiu tempu. Trečią ketvirtį automobilių sandorių sudaryta 20 proc. daugiau negu pernai tokiu pat metu ir tai, akivaizdu, rodo, kur nuėjo nemažai atsiimtų iš II pakopos fondų pinigų.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis trečią ketvirtį buvo labai panašaus lygio kaip ir pernai, tačiau spalį jis reikšmingai sumažėjo ir judės žemyn artėjant žiemai ir gyventojų nuotaikoms bjūrant dėl augančių išlaidų energetikai. Vidutinė prekių ir paslaugų kainų infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą Lietuvoje trečią ketvirtį padidėjo iki 5,7 proc., o paskutinį metų ketvirtį ji viršys ir 6 procentus.
2026 m. III ketv. vėl teigiamai nustebino apdirbamosios gamybos produkcijos rezultatai. Apdirbamosios gamybos produkcija, neįtraukus naftos produktų, buvo 6,4 proc. didesnė negu pernai tuo pat metu. Geriausiai sekėsi elektronikos ir optikos, plastiko, medienos gaminių, baldų ir maisto produktų gamintojams. Kita vertus, elektros suvartojimas pramonėje trečią ketvirtį didėjo 3 proc., arba lėčiau negu 5,3 proc. antrą ketvirtį. Pramonės įmonių atstovų lūkesčiai trečią ketvirtį išliko ganėtinai stabilūs ir tai suteikia vilčių laukti panašių gamybos pokyčių ir paskutinį ketvirtį. Tiesa, įmonių pelningumą vis labiau ima karpyti smarkiai padidėjusios išlaidos už energetikos produktus.
Praėjusį ketvirtį nuvylė statybos sektoriaus rezultatai ir jie, palyginti su II ketv., nubraukė ne mažiau negu 0,7 proc. punkto metinio BVP pokyčio.. Pavyzdžiui, liepą–rugpjūtį statybos darbų apimtis lyginamosiomis kainomis Lietuvoje buvo 0,5 proc. mažesnė negu pernai tokiu pat metu. Tikėjomės, kad įsibėgėjantys darbai Rūdninkų poligone vis labiau atsispindės ir statybų apimčių pokyčiuose. Statybos sektoriaus įtaka BVP paskutinį metų ketvirtį bus stipresnė, bet vis didesnę neigiamą įtaką statybų įmonėms darys augančios statybos darbų sąnaudos.
Trečią ketvirtį vis dar nemažą įtaką BVP daro grūdinių kultūrų ir rapsų derlius. Tikėtina, kad šiemet derlius buvo šiek tiek didesnis negu prieš metus, todėl įtaka BVP pokyčiui turėjo būti minimaliai teigiama. Lietuva šiuo nauju grūdų sezono, prasidėjusio liepą, metu išsiskiria kviečių eksporto į trečiąsias šalis apimtimis Europos Sąjungoje. Europos Komisijos duomenimis, eksportuotas kiekis yra antras didžiausias Bendrijoje ir apskritai rekordinis mūsų šaliai.
IT sektorius antrą ketvirtį prisidėjo tik 0,2 proc. punkto prie BVP pokyčio, arba mažiau negu ankstesniais ketvirčiais. Iš Valstybės duomenų agentūros pranešimo panašu, kad trečiąjį ketvirtį šis sektorius jau traukėsi ir jo įtaka BVP buvo neigiama ir tai kelia vis daugiau nerimo. Finansinės ir draudimo veiklos sektorius pirmą ir antrą ketvirčiais pridėjo 0,5 proc. punkto prieš BVP augimo. Tikėtina, kad didelių pokyčių neturėjo būti ir trečią ketvirtį.
Transporto sektoriaus indėlis į šalies BVP pokytį buvo netikėtai neigiamas, nors kol kas nėra aiškių ženklų, kad krovinių pervežimai ES šalyse būtų reikšmingiau sumažėję. Be to, panašu, kad padidėjusias degalų kainas kol kas transporto įmonėms pavyksta permesti į transporto paslaugos kainas. Krovinių transporto priemonių vairuotojų skaičius rugsėjo pabaigoje buvo net 8,8 proc. didesnis negu pernai, o investicijos į vilkikus augo. Trečią ketvirtį vilkikų registruota 32 proc., o puspriekabių – 37 proc. daugiau negu prieš metus.
Paskutinį kartą ekonomikos prognozes atnaujinome rugpjūtį, kai nustatėme 3 proc. BVP plėtrą šiemet ir 2,1 proc. kitąmet. Prognozes peržiūrėsime ir paskelbsime atnaujintas lapkričio 10 dieną. Tikėtina, kad šių metų BVP augimo prognozę šiek tiek sumažinsime, o kitų metų nekeisime.
