Žalioji transformacija finansinių paslaugų rinkoje įsibėgėjo. Ko tikėtis ir kam ruoštis turėtų įmonės?

Žvelgdami į pasaulio finansų statistiką, drąsiai galime teigti, kad žalieji ekonomikos pokyčiai pastaraisiais metais įgijo milžinišką pagreitį. Tvariesiems fondams, kurių vienetais prekiaujama biržoje (ETF), skirto kapitalo srautas pernai pasiekė visų laikų aukštumą – 128,6 milijardo JAV dolerių. Žaliųjų skolos vertybinių popierių emisijų vertė pašoko iki 1,6 trilijono JAV dolerių, ir, palyginti su 2020 metais, suteiktų žaliųjų finansinių paslaugų skaičius padvigubėjo.

Finansinių paslaugų įmonės, bankai visame pasaulyje, o ypač Europos Sąjungoje, sparčiai keičia savo veiklą, skirdami lėšas tvaresnėms, mažesnį poveikį aplinkai darančioms ekonominės veiklos sritims. Palaipsniui mažinamas finansavimas tokiai taršiai veiklai kaip kasyba, iškastinio kuro energetika, transportas, arba su šioje srityje veikiančiomis įmonėmis sudaromi konkretūs susitarimai, įpareigojantys bendroves imtis priemonių anglies dvideginio emisijoms mažinti.

Šios žaliojo finansavimo tendencijos verslui reiškia pokyčius, su kuriais anksčiau ar vėliau teks susidurti absoliučiai daugumai įmonių. Apie tai būtina pradėti galvoti pernelyg neatidėliojant.

Finansų institucijų dėmesys tvariam verslui

2021 metais SEB grupė pristatė atnaujintą tvarumo strategiją, kurioje nustatė savo siekius ir tikslus klimato kaitos srityje – matuoti anglies dioksido poveikio indeksą, tvarumo veiklos indeksą ir transformacijos koeficientą. Tarp šių tikslų yra ir siekis iki 2030 metų sumažinti iškastinio kuro energetikos finansavimą iki 60 proc., palyginti su 2019 metais buvusiu finansavimo lygiu, o žaliųjų aktyvų portfelį padidinti maždaug 6–8 kartus.

Be abejo, šie siekiai jokiu būdu nereiškia, kad bendrovių, kurių didesnės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, finansavimas staiga bus nutrauktas. Svarbu suprasti, kad daugelis tokių bendrovių sudaro šalies ekonominės veiklos pagrindą. Pavyzdžiui, transporto sektorius yra vienas didžiausių atmosferos teršėjų, tačiau aplinkai draugiškas sunkusis transportas, taip pat ir jam pritaikyta infrastruktūra šiuo metu yra dar tik ankstyvosios vystymosi stadijos.

Tačiau siekiame, kad tokiose įmonėse palaipsniui būtų diegiami sprendimai, mažinsiantys jų poveikį aplinkai. Ypatingą dėmesį skiriame energetikos sektoriui, kuriam būdingas ir didelis poveikis klimatui, ir itin didelės galimybės keistis, pereiti prie žaliosios energetikos.

Net jeigu įmonės veikla ir nėra susijusi su transportu, energetika ar kita didelį poveikį aplinkai darančia sritimi, jos vadovams verta turėti omenyje kelis dalykus. Pirma, bankai vis dažniau prašys pateikti duomenis ne tik apie bendrovės finansinius rezultatus, bet ir apie valdyseną, poveikį visuomenei ir aplinkai, kurį daro ne tik pati įmonė, bet ir jos tiekėjai, partneriai, produkcijos platintojai – visa tiekimo grandinė. Tad jeigu iki šiol tokie duomenys nėra renkami ar sisteminami, pats metas pradėti apie tai galvoti.

Puikiai suprantame, kad šiuo metu vis dar trūksta aiškių ir universalių gairių bei kriterijų verslo įtakai visuomenei ir aplinkai vertinti. Ko gero, jeigu šiuo metu atliktume eksperimentą ir paprašytume trijų kompetentingų institucijų pateikti tos pačios įmonės CO2 pėdsako įvertinimą, greičiausiai gautume labai skirtingus skaičius, kurie labai priklausytų nuo apskaičiavimo metodų. 

Esu tikra, kad žalieji pokyčiai versle vyktų kur kas sparčiau, jeigu būtų parengta vienoda, aiški, visiems šalies ūkio subjektams tinkama poveikio aplinkai metodika, kuria galėtų remtis ir reguliuotojai, ir įmonės, ir finansų institucijos. Tačiau, kol tokių sprendimų dar tik laukiame, daug ko galime imtis patys.

Pradėkime nuo strategijos

Svarbiausias žingsnis, kurį turėtų žengti verslas, ruošdamasis tvariajai transformacijai, tai pradėti apie ją galvoti kaip apie neišvengiamybę ir artimiausios ateities veiklos riziką, t. y. suvokti, kad įmonėms, kurios neskirs dėmesio valdysenai, poveikiui visuomenei ir aplinkai, ilgainiui gresia vis mažesnis finansų institucijų ir vartotojų dėmesys.

Apie tai ir apie būtinybę keistis nuolat kalbame su savo klientais. Šiuo metu su žaliuoju finansavimu ir tvariosios transformacijos įgyvendinimu susijusi SEB banko veikla skirta trims prioritetams. Pirmasis – informacijos apie tvariuosius pokyčius sklaida. Laikydamiesi banko strategijos, konsultuojame savo verslo klientus, teikiame patarimus tvarios plėtros klausimais, sudarome galimybę dalintis ir keistis gerąja patirtimi. Stengiamės savo klientus paskatinti mąstyti apie permainas ir imtis apčiuopiamų žingsnių veiklos tvarumui didinti. 

Palaikydami nuolatinę komunikaciją apie tvarumą, ir patys galime mokytis iš gerosios Lietuvos verslo praktikos. Pavyzdžiui, jau vykdanti tik klimatui neutralią veiklą „Telia“ taiko specialius CO2 kompensavimo mechanizmus, o žalioji energija sudaro 100 proc. bendrovės sunaudojamos elektros.  Prekybos tinklas „Rimi“, maisto švaistymo temą 2021 metais pasirinkusi kaip prioritetinę kryptį, maisto atliekų kiekį vien per metus sumažino 9 procentais. O tarptautinė energetikos bendrovė „Ignitis grupė“ žaliosios gamybos dalį elektros gamyboje jau padidino iki 64,2 proc., o iki 2030 metų užsibrėžė savo emisijas sumažinti dvigubai.

Visgi, kad tvarumo srityje verslui dar yra daug vietos, liudija statistika. Praėjusių metų rugsėjį apklausę didžiųjų Baltijos šalių įmonių finansų vadovus, aptikome, kad daugiau negu pusė (54 proc.) Lietuvos verslo lyderių dar nebuvo parengusios planų ar strategijos savo įmonių veiklos poveikiui klimato kaitai mažinti. Vis dėlto daugiau negu trečdalis (36 proc.) didžiųjų įmonių tokius planus ketino parengti per artimiausius metus. Tai rodo, kad apie žaliąją transformaciją galvojama, tačiau būtinos priemonės verslui paskatinti pokyčių imtis sparčiau.

Antroji banko veiklos sritis – stebėsena, vertinimas ir duomenų rinkimas. Nuolat tikriname, kaip banko veikla ir paskolų portfelis atitinka dabartinius teisinės aplinkos reikalavimus ir ateities lūkesčius. Planuojame, kokių veiksmų privalėsime imtis, atsižvelgdami į vis ambicingesnį ir reiklesnį tarptautinį kovos su klimato kaita priemonių reguliavimą.

Galiausiai dideles pastangas dedame, kad integruotume tvarumą į kasdienę banko veiklą ir procesus. SEB banke dirba tvarumo vadovas ir komanda, koordinuojanti vidines žaliąsias permainas, tokias kaip tvarumo strategijos įgyvendinimas, žaliosios finansinės paslaugos, atitikties teisės aktų laikymosi užtikrinimas. Nuolatinis dėmesys skiriamas darbuotojų žinioms apie tvarią plėtrą ir su ja susijusiems įgūdžiams didinti.

Taigi ilgalaikės veiklos sėkmės siekiančiam verslui šiuo metu svarbiausia rekomendacija – tvarią plėtrą pradėti laikyti svarbia savo veiklos strategijos dalimi. Rengti veiklos tvarumo strategiją, nustatyti informacijos ir įgūdžių trūkumus bei pradėti juos šalinti, jeigu reikia, planuoti galimus veiklos modelio pakeitimus. 

Vis dėlto, nors ir neišvengiamos, žaliosios verslo permainos neturėtų įmonėms būti nežinomybė. Būtinybę keistis veikiau siūlome laikyti galimybe kurti, diegti naujoves, atrasti naujus veiklos modelius ir metodus. Tai ir galimybė pritraukti daugiau lėšų savo idėjoms įgyvendinti, nes investuotojai ir bankininkai vis dažniau pirmenybę teiks tvarumo siekiančiam verslui. Ir svarbiausia – šioje kelionėje esate ne vieni. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, pokyčiai dar tik įsibėgėja, ir klausimų, kurie kyla vienoms įmonėms, neabejotinai kyla ir kitoms. Neabejoju, kad, dalydamiesi gerąja patirtimi, į visus juos rasime atsakymus.

Komentaro autorė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, SEB banko vadovė