Griežta FED retorika akcijų biržose nuosmukio nesukėlė
FED vakar pakėlė palūkanų normas ir signalizavo tolesnių didinimų galimybę. Kaip ir buvo tikėtasi, bazinės palūkanų normos buvo pakeltos 25 baziniais punktais iki 3,75–4 proc. tikslinio intervalo. Rinką kiek nustebino tai, kad vakarykštis sprendimas buvo priimtas vieningai. Nė vienas FED narys nematė poreikio palūkanų normas palikti nepakeistas. Kitas netikėtas dalykas buvo FED narių nuomonių suvestinė dėl tolesnės palūkanų normų raidos. Net 16 iš 18 narių indikavo, kad šiemet tikisi dar vieno palūkanų normų didinimo. Taip pat nemaža dalis numatė, kad 2027 metais palūkanos bus padidintos dar kartą. Tai gali būti vertinama kaip signalas, jog vakarykštis padidinimas nėra izoliuotas sprendimas, bet žymi naujo palūkanų normų didinimo ciklo pradžią. Istorija taip pat rodo, jog FED, pradėjęs kelti palūkanų normas, įprastai tai daro bent keletą kartų iš eilės.
Spaudos konferencijos metu FED vadovas skambėjo gana griežtai, teigdamas, kad finansavimo sąlygos vis dar nėra pakankamai ribojančios. K. Warshas vėl akcentavo, kad infliacija yra per aukšta, be to, pernelyg daug atskirų prekių ir paslaugų kategorijų kainų augimas pernelyg ilgai laikosi virš FED 2 proc. infliacijos tikslo. Tuo tarpu ekonomikos augimas išlaiko gerą tempą, o padėtis darbo rinkoje išlieka gera. Atsižvelgiant į tai, kad FED mandatas yra užtikrinti visišką užimtumą ir kainų stabilumą, gera ekonominė padėtis šiuo metu leidžia FED pagrindinį dėmesį sutelkti į infliacijos problemą. Juolab kad paties FED vakar atnaujintos prognozės rodo, jog prie 2 proc. tikslo infliacija turėtų sugrįžti tik 2029 metais. Rinkos šiuo metu užtikrintai tikisi, kad FED šiemet dar didins palūkanų normas, ir teikia 53 proc. tikimybę, kad tai gali įvykti jau spalio mėnesį.
Ar gali būti, kad FED palūkanų normų daugiau nebekels? Mažai tikėtina, tačiau tokia galimybė yra. K. Warshas spaudos konferencijos metu dar kartą pakartojo, kad atsiriboja nuo ateities gairių ir iš anksto neįsipareigoja jokiam palūkanų normų keliui. Sprendimai priimami kiekviename posėdyje atskirai, vertinant tuo metu turimus duomenis. K. Warshas taip pat akcentavo, kad priimdamas sprendimus FED žiūri ne į pavienių mėnesių duomenis, o vertina vyraujančias tendencijas. Nepalankias infliacijos tendencijas šiuo metu labiausiai lemia išaugusios energijos kainos dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose. Tad teoriškai yra galimybė, kad, jei konfliktas artimiausiu metu būtų išspręstas ir energijos kainos sumažėtų, tai galėtų tapti rimta priežastimi FED stabdyti palūkanų normų kėlimo ciklą. Visgi, vertinant pastarųjų savaičių įvykius Artimuosiuose Rytuose, greito konflikto sprendimo tikimybė atrodo labai nedidelė.
Iškart po FED sprendimo akcijų biržos smuko, nors vėliau dalį nuostolių panaikino. NASDAQ dieną užbaigė su vos 0,01 proc. minusu, o S&P 500 krito 0,45 procento. Tarp sektorių labiausiai smuko energetikos (-3 proc.), finansų (-1,6 proc.) ir žaliavų (-0,7 proc.) sektoriai. Tuo tarpu informacinių technologijų sektorius, palaikomas puslaidininkių segmento, demonstravo geriausią rezultatą ir prekybos sesiją užbaigė nedideliu augimu. Nepaisant to, S&P 500 indekse net 341 įmonė vakar dieną užbaigė neigiamu rezultatu. Aukštesnių palūkanų normų perspektyva turėjo teigiamą poveikį doleriui, kurio vertę sekantis indeksas vakar pakilo apie 0,7 procento. 2 metų JAV obligacijų pajamingumas, kuris yra jautresnis FED palūkanų normų pokyčiams, šoktelėjo 7 baziniais punktais iki 4,74 procento. Tuo tarpu ilgesnio laikotarpio obligacijų pajamingumai išliko stabilūs ir net šiek tiek sumažėjo. Tai atspindi teigiamą investuotojų reakciją į tai, kad FED, atrodo, yra pasiryžęs suvaldyti infliaciją.
Europos akcijų biržose vakar dominavo žalia spalva. STOXX 600 augo 0,46 proc., kilus beveik visiems sektoriams, išskyrus 1,1 proc. smukusį energetikos. Geriausiais rezultatais pasižymėjo komunalinių paslaugų (+1,7 proc.), pramonės (+1,1 proc.) ir informacinių technologijų (+1 proc.) sektoriai. Vokietijos DAX didėjo 0,53 proc., Prancūzijos CAC 40 – 0,62 proc., Italijos FTSE MIB – 0,8 proc., o Baltijos šalių akcijų indeksas – 0,08 procento.
„Biržos laikmačio“ prenumerata
Pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. AB SEB bankas šį dokumentą parengė remdamasis informacija, gauta iš, banko nuomone, patikimų, tačiau jo paties nepatikrintų šaltinių. AB SEB bankas neatsako už šios informacijos tikslumą ar išsamumą. Dokumentas negali būti kopijuojamas, dauginamas, perspausdinamas, ar kitaip atgaminamas be SEB banko sutikimo. Leidinys parengtas pagal Bloomberg, BNS, Verslo žinios, NASDAQ OMX informaciją.
