JAV skolinimosi kaina peržengė psichologinę 5 proc. ribą
JAV 10 metų obligacijų pajamingumas vakar peržengė psichologinę 5 proc. ribą. Paskutinį kartą JAV skolinimosi kaina virš 5 proc. buvo pakilusi 2023 m., bet tik vienai dienai, o dar prieš tai toks lygis buvo fiksuojamas 2007 metais. Esminis skirtumas tarp dabartinės ir 2007 m. situacijos yra skolos dydis – šiuo metu JAV valstybės skola viršija 40 trln. USD, o 2007 metais ji buvo daugiau nei 4 kartus mažesnė. Esant tokio dydžio skolai ją refinansuoti tampa labai brangu – JAV palūkanų mokėjimai jau dabar siekia1,25 trln. USD. Be to, kylantys pajamingumai dar labiau blogina fiskalinę situaciją, kuri, tikėtina, yra viena iš priežasčių, kodėl pajamingumai kyla, tad iš esmės galime stebėti besiformuojantį užburtą ratą.
Visgi JAV pasauliniame kontekste nėra išskirtinė, kadangi skolinimosi kaina brangsta tiek daugelyje Azijos šalių, tiek Europoje. Vokietijos 10 m. pajamingumai šiandien viršija 3,5 proc., Prancūzijos yra labai arti 4,5 proc., o Japonijos jau svyruoja virš 3 procentų. Globaliu mastu pagrindinė pajamingumų augimo priežastis siejama su centrinių bankų palūkanų didinimu, reaguojant į infliacijos rizikas, sukeltas energetikos kainų šoko dėl karo Irane. ECB jau pakėlė palūkanas praėjusią savaitę, o šią savaitę tikimasi, kad tai padarys FED ir Japonijos centrinis bankas. Tad esame situacijoje, kuomet pagrindiniai centriniai bankai sinchroniškai kelia palūkanų normas, o tai aukštyn veikia ir visą obligacijų pajamingumų kreivę.
Akcijų biržų kontekste augantys obligacijų pajamingumai matomi kaip galima rizika. Pirmiausia, tai reiškia, kad valstybės skolinasi brangiau, o investuotojai iš obligacijų gali uždirbti didesnę grąžą. Esminis klausimas yra, kokiame lygyje obligacijų grąža pasirodys pakankamai gera, jog investuotojai imtų plačiu mastu pardavinėti akcijas tam, kad galėtų investuoti į obligacijų rinką. Antra, brangstantis valstybių skolinimasis reiškia, kad brangiau skolintis turi ir kiti ekonomikos dalyviai, įskaitant verslus. Turint mintyje planuojamas trilijonines investicijas į duomenų centrus DI infrastruktūrai vystyti, aukštos palūkanos gali tapti rimtu iššūkiu. Galiausiai, kylantys pajamingumai reiškia aukštesnes nerizikingas (risk-free) palūkanas, kurios finansiniuose modeliuose naudojamos diskontuojant ateities pinigų srautus. Palūkanoms kylant, dabartinė ateities pinigų srautų vertė mažėja, o tai neigiamai veikia įmonių vertes ir gali daryti spaudimą akcijų kainoms mažėti.
Energetikos kainos antradienį išlieka aukštos, nepaisant Trumpo pastangų nuraminti rinką. Brent nafta laikosi virš 107 dolerių už barelį, o TTF dujos – virš 82 EUR/MWh, rinkoms vertinant savaitgalį įvykusius smūgius prieš Saudo Arabijos „Rytų–Vakarų“ naftos vamzdyną, kuris buvo pagrindinis Saudo Arabijos eksporto kelias, apeinant Hormūzo sąsiaurį, bei hučių grupuotės puolimą Jemene. Brent nafta vakar buvo priartėjusi prie 110 USD, tačiau tuo metu pasirodė eilė D. Trumpo žinučių socialiniame tinkle, kurios kainą padėjo numušti. D. Trumpas vakar pranešė, kad Ukraina ir Rusija sutiko sustabdyti smūgius prieš energetikos infrastruktūrą. Ukrainos pusė patvirtino, kad derybos dėl to vyksta, tačiau galutinių sprendimų dar nėra. D. Trumpas taip pat pareiškė, kad Iranas nori kuo skubiau pasiekti susitarimą su JAV. Panašu, kad ši žinutė taip pat buvo skirta rinkoms nuraminti, tačiau į tokius D. Trumpo pareiškimus rinkos, atrodo, reaguoja vis mažiau.
NASDAQ vakar krito 0,56 proc., o S&P 500 – 0,48 procento. Akcijų biržas žemyn labiausiai tempė informacinių technologijų (-1,7 proc.) sektorius, rinkoms reaguojant į DI srities lyderių raginimus pristabdyti DI technologijų plėtrą, siekiant užtikrinti saugumą ir pasitikėjimą nauja technologija. Ypač neigiamai į šį pareiškimą sureagavo puslaidininkių įmonės, kurių segmentas vakar smuko daugiau nei 4 procentais. Tuo tarpu geriausiais rezultatais vakar pasižymėjo komunikacinių paslaugų (+2,8 proc.) sektorius, kurį aukštyn kėlė „Meta“ ir „Alphabet“ akcijų šuolis, taip pat sveikatos priežiūros (+1,4 proc.) ir nebūtinojo vartojimo (+1,3 proc.) sektoriai.
Europos akcijų biržos vakar taip pat judėjo žemyn – STOXX 600 prarado 0,49 proc. vertės. Indeksą žemyn labiausiai traukė informacinių technologijų (-3,9 proc.) sektorius, su didžiausia Europos bendrove „ASML“ priešakyje (-6 proc.), taip pat pramonės (-2,3 proc.), komunalinių paslaugų (-2,2 proc.) ir žaliavų (-1,4 proc.) sektoriai. Vakar labiausiai kilo sveikatos priežiūros (+2,6 proc.) ir nebūtinojo vartojimo (+2,3 proc.) sektoriai. Vokietijos DAX smuko 0,5 proc., Prancūzijos CAC – 0,76 proc., Italijos FTSE MIB – 1,68 proc., o Baltijos birža išsiskyrė 0,38 proc. augimu.
„Biržos laikmačio“ prenumerata
Pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. AB SEB bankas šį dokumentą parengė remdamasis informacija, gauta iš, banko nuomone, patikimų, tačiau jo paties nepatikrintų šaltinių. AB SEB bankas neatsako už šios informacijos tikslumą ar išsamumą. Dokumentas negali būti kopijuojamas, dauginamas, perspausdinamas, ar kitaip atgaminamas be SEB banko sutikimo. Leidinys parengtas pagal Bloomberg, BNS, Verslo žinios, NASDAQ OMX informaciją.
