Naftos kainos šuolis smukdo akcijų biržas
Intensyvėjant atsinaujinusiems kariniams veiksmams tarp JAV ir Irano, naftos kaina vakar šoktelėjo apie 5 proc. ir peržengė 95 USD už barelį. JAV pranešė sudavusi dar vieną smūgių bangą Irano taikiniams, atsakydama į Irano atakas prieš JAV karines bazes Jordanijoje ir Bahreine. Taip pat pranešama, kad antradienį JAV kariuomenė atakavo du Irano vyriausybei priklausančius naftos tanklaivius, atsakydama į pirmadienį Irano apšaudytus du laivus, bandžiusius praplaukti Hormūzo sąsiauriu. Teigiama, jog tai yra nauja JAV „tanklaivis už tanklaivį“ strategija, kurią patvirtino D. Trumpas, siekdamas atgrasyti Iraną nuo laivų atakų Hormūzo sąsiauryje. Visgi dėl tokių veiksmų kyla rizika, kad Iranas gali atsakyti apšaudydamas daugiau laivų, o tai energetikos rinką vestų labai pavojingu eskalacijos keliu. Gamtinių dujų kaina Europoje vakar taip pat kilo apie 5 proc. ir viršijo 73 EUR/MWh – tai aukščiausias lygis nuo karo Irane pradžios, atspindintis įtemptą situaciją dujų rinkoje dėl žemo Europos dujų saugyklų užpildymo lygio artėjant šildymo sezonui.
Kylančios naftos kainos stiprina infliacines rizikas ir didina tikimybę, jog pasaulio centriniai bankai bus priversti kelti palūkanų normas. Rugsėjo mėn. posėdžiuose rinka užtikrintai laukia palūkanų didinimo iš ECB ir Japonijos banko, taip pat mato didelę tikimybę, kad tai gali padaryti FED, Australijos ir Norvegijos centriniai bankai. Atitinkamai, tai lemia besitęsiantį išpardavimą obligacijų rinkoje, dėl kurio daugelio šalių obligacijų pajamingumai, ypač ilgesnio laikotarpio, kyla į dešimtmečius nematytas aukštumas. Globaliame kontekste vakar ypač daug dėmesio susilaukė Japonija, kurios 10 metų obligacijų pajamingumas peržengė 3 proc., pakildamas į aukščiausią lygį nuo 1996 metų, bei Jungtinė Karalystė, kur 10 metų pajamingumas šoktelėjo 16 bazinių punktų – iki 5,22 proc., t. y. aukščiausio lygio nuo 2008 metų. Kylantys obligacijų pajamingumai neigiamai veikia akcijų rinkas. Taip pat stipriai krito auksas – jo kaina per savaitę sumažėjo apie 6 proc. ir trečiadienį siekia 4320 USD už unciją.
Preliminariais duomenimis, euro zonos metinė infliacija rugpjūčio mėnesį paspartėjo iki 3,3 proc. nuo 2,9 proc. liepą. Per mėnesį kainos didėjo 0,4 procento. Tuo tarpu metinis grynosios infliacijos rodiklis, kuris neapima maisto ir energetikos kainų pokyčių, rugpjūtį sumažėjo iki 2,4 proc. ir sugrįžo į tokį lygį, kuris buvo prieš pat karo Irane pradžią. Tai rodo, kad energetikos kainų padidėjimas netapo plataus masto infliaciniu reiškiniu, nors rizikos vis dar išlieka, kol tęsiasi karas Artimuosiuose Rytuose. Vakar skelbti galutiniai rugpjūčio mėn. pramonės sektoriaus pirkimų vadybininkų indeksai (PMI) parodė pakankamai pozityvų pramonės sektoriaus vaizdą. Euro zonos PMI rugpjūtį padidėjo nuo 51,9 iki 52,7 punkto, o itin gerą rezultatą fiksavo Vokietija, kur PMI išaugo iki 54,3 punkto – tai yra aukščiausias lygis per pastaruosius 51 mėnesį.
JAV akcijų biržose vyravo neigiamas sentimentas – NASDAQ smuko 1,03 proc., o S&P 500 – 0,71 procento. S&P 500 indekse vakarykštę prekybos sesiją su neigiamu rezultatu užbaigė 342 įmonės, o tarp sektorių labiausiai krito nebūtinojo vartojimo (-1,9 proc.), pramonės (-1,4 proc.), žaliavų (-1,4 proc.) ir informacinių technologijų (-1 proc.) sektoriai. Indeksą aukštyn kėlė energetikos (+1,5 proc.), komunalinių paslaugų (+0,9 proc.) ir sveikatos priežiūros (+0,74 proc.) sektoriai. Tarp didžiųjų įmonių vakar išsiskyrė „Apple“, kurios akcijų kaina didėjo 2,6 proc., nepaisant bendro biržų kritimo. Vakar Timas Cookas oficialiai perleido įmonės vadovo pareigas Johnui Ternusui, kuris prieš tai vadovavo inžinerijos padaliniui, o investuotojai teigiamai reagavo į pastarojo ištransliuotas žinutes apie planuojamus naujus produktus ir naujo „iPhone“ pristatymą rugsėjo 9 dieną.
Europos akcijų biržos vakar taip pat judėjo žemyn. STOXX 600 traukėsi 0,56 proc., prie ko labiausiai prisidėjo informacinių technologijų (-1,8 proc.), pramonės (-1,8 proc.) ir nebūtinojo vartojimo (-1,6 proc.) sektoriai. Europos indeksą aukštyn kėlė tik energetikos (+2,4 proc.) ir sveikatos priežiūros (+1 proc.) sektoriai. Vokietijos DAX smuko 1,1 proc., Prancūzijos CAC – 0,39 proc., Italijos FTSE MIB – 1,33 proc., o Baltijos birža – 0,15 procento. Ateities sandoriai indikuoja, kad trečiadienį biržos tiek Europoje, tiek JAV atsidarys kritimu.
„Biržos laikmačio“ prenumerata
Pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. AB SEB bankas šį dokumentą parengė remdamasis informacija, gauta iš, banko nuomone, patikimų, tačiau jo paties nepatikrintų šaltinių. AB SEB bankas neatsako už šios informacijos tikslumą ar išsamumą. Dokumentas negali būti kopijuojamas, dauginamas, perspausdinamas, ar kitaip atgaminamas be SEB banko sutikimo. Leidinys parengtas pagal Bloomberg, BNS, Verslo žinios, NASDAQ OMX informaciją.
