Rinkoje stiprėja lūkesčiai, kad FED gali didinti palūkanas rugsėjį
Brent naftos kaina pirmadienį šoktelėjo apie 3 proc. – virš 90 dolerių už barelį, reaguodama į praėjusią naktį įvykusį JAV ir Irano karinių smūgių apsikeitimą. Pranešama, kad JAV sudavė smūgius Irano raketų paleidimo sistemoms, kurios galėjo būti naudojamos Hormūzo sąsiaurio minavimui. Iranas į tai atsakė paleisdamas balistines raketas į JAV karines bazes Jordanijoje. JAV centrinės vadovybės teigimu, JAV pajėgos atliko tikslinius ir ribotos apimties smūgius, reaguodamos į keliamas grėsmes civilinei laivybai. Vakarykščiai smūgiai žymi pirmą karinių veiksmų atsinaujinimą per pastarąjį mėnesį, kuomet JAV ėmėsi ekonominio spaudimo Iranui strategijos. Kartu tai signalizuoja, jog Iranas yra linkęs eskaluoti situaciją aplink Hormūzo sąsiaurį, o tai galima vertinti kaip bandymą artėjant vidurio kadencijos rinkimams didinti politinius kaštus D. Trumpui, kadangi tokie įvykiai didina naftos kainas, į ką JAV rinkėjai įprastai reaguoja neigiamai.
D. Trumpas savaitgalį paskelbė, kad JAV užsitikrino didelės dalies Venesuelos naftos atsargų kontrolę. Pranešama, kad Venesuela, patirdama didelį spaudimą, sutiko perduoti JAV 65 mlrd. barelių naftos atsargų kontrolę 17-oje strateginių naftos telkinių, mainais į 100 mlrd. USD privačių investicijų. Nors susitarimo detalės dar nėra aiškios, numatoma, jog JAV vyriausybė bendradarbiaus su privačiomis įmonėmis išgaunant naftą, o 55 proc. išgautos naftos atiteks JAV. Skaičiuojama, kad Venesuela turi didžiausias pasaulyje naftos atsargas – apie 304 mlrd. barelių, arba 17 proc. visų pasaulyje žinomų naftos atsargų.
Aktualu ir tai, kad Venesuela svarsto galimybę palikti OPEC organizaciją, iš kurios prieš kelis mėnesius jau pasitraukė JAE. Besiformuojantis vaizdas rodo, kad OPEC+ vis labiau primena „skęstantį laivą“, o tai ateityje gali lemti didesnę naftos pasiūlą ir kartu stiprinti JAV bei Kinijos įtaką naftos kainoms. Visgi ilgalaikėje perspektyvoje JAV orientacija į iškastinį kurą gali tapti pralaiminčia strategija, tuo tarpu kai Kinija orientuojasi į žaliąsias technologijas ir išlaiko stiprią strateginę poziciją šioje srityje.
Po FED vadovo kalbos rinkoje stiprėja lūkesčiai, kad FED gali didinti palūkanų normas jau rugsėjo mėnesį. Penktadienį Jackson Hole konferencijoje sakytoje kalboje K. Warshas akcentavo, kad infliacija jau ilgą laiką yra per aukšta, o FED išlieka tvirtai įsipareigojęs sugrąžinti ją link 2 proc. tikslo. Jis taip pat teigė, kad finansavimo sąlygos šiuo metu nėra pakankamai griežtos, o rinka tai interpretavo kaip signalą, kad palūkanos gali didėti, nors aiškių gairių dėl ateities sprendimų K. Warshas ir toliau vengė. Ateities sandorių rinkos dalyviai šiuo metu mato apie 60 proc. tikimybę, kad palūkanos bus didinamos rugsėjį, nors iki kalbos ši tikimybė siekė tik 30 procentų.
Akcijų biržos į aukštesnių palūkanų perspektyvą sureagavo neigiamai. NASDAQ traukėsi 0,52 proc., o S&P 500 – 0,25 procento. Tarp sektorių didžiausią kritimą fiksavo informacinių technologijų (-1,3 proc.) sektorius, su puslaidininkių įmonėmis priešakyje – jų segmentas smuko net 3,3 procento. Tuo tarpu labiausiai augo nebūtinojo vartojimo (+1,7 proc.) ir komunikacinių paslaugų (+1,6 proc.) sektoriai. Tarp įmonių neigiamu rezultatu išsiskyrė „PayPal“, žiniasklaidoje pasirodžius pranešimams, jog „Advent“ ir „Stripe“ konsorciumas nusprendė nutraukti „PayPal“ pirkimo planus.
JAV obligacijų pajamingumai, ypač trumpalaikių obligacijų, kurie yra jautresni FED palūkanų normų pokyčiams, šoktelėjo aukštyn. 2 metų trukmės obligacijų pajamingumas didėjo net 11 bazinių punktų – iki 4,34 proc., o 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas augo 4 baziniais punktais – iki 4,72 procento. K. Warsho komentarai taip pat padarė teigiamą įtaką doleriui – dolerio indeksas, sekantis jo vertę pagrindinių valiutų atžvilgiu, sustiprėjo 0,5 procento.
Europos akcijų biržose sentimentas penktadienį buvo pozityvesnis. STOXX 600 augo 0,51 proc., prie ko labiausiai prisidėjo nebūtinojo vartojimo (+1,5 proc.), komunalinių paslaugų (+1,2 proc.) ir finansų (+1,1 proc.) sektoriai. Bendrai indekse teigiamą rezultatą fiksavo beveik 400 įmonių, o su nedideliu minusu dieną baigė tik nekilnojamojo turto ir sveikatos priežiūros sektoriai. Vokietijos DAX augo 0,77 proc., Prancūzijos CAC – 0,98 proc., Italijos FTSE MIB – 0,67 proc., o Baltijos birža didėjo 0,03 procento.
„Biržos laikmačio“ prenumerata
Pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. AB SEB bankas šį dokumentą parengė remdamasis informacija, gauta iš, banko nuomone, patikimų, tačiau jo paties nepatikrintų šaltinių. AB SEB bankas neatsako už šios informacijos tikslumą ar išsamumą. Dokumentas negali būti kopijuojamas, dauginamas, perspausdinamas, ar kitaip atgaminamas be SEB banko sutikimo. Leidinys parengtas pagal Bloomberg, BNS, Verslo žinios, NASDAQ OMX informaciją.
