Valstybių skolinimosi kaina toliau didėja
Atsinaujinus kariniams veiksmams Artimuosiuose Rytuose kyla naftos kaina, o tai didina obligacijų pajamingumus ir smukdo akcijų biržas. Brent nafta po savaitgalį įvykusių susirėmimų tarp JAV ir Irano pajėgų pabrango apie 2 proc. ir peržengė 91 USD už barelį lygį. Aukštesnės energetikos kainos stiprina infliacines rizikas bei didina tikimybę, kad FED turės kelti palūkanų normas, infliacijai tebesilaikant gerokai aukščiau 2 proc. tikslo. Šiuo metu rinka jau mato beveik 70 proc. tikimybę, kad FED imsis palūkanų didinimo rugsėjo mėn., nors dar prieš savaitę tokio žingsnio tikimybė siekė tik apie 30 procentų.
Aukštesnių FED palūkanų perspektyva bei infliacinės rizikos toliau kelia JAV obligacijų pajamingumus. Nuo vakar JAV 10 metų obligacijų pajamingumas padidėjo 6 baziniais punktais – iki 4,75 proc., o 30 metų – 8 baziniais punktais – iki 5,27 procento. Šiuo metu obligacijų pajamingumai yra panašiame lygyje, koks buvo prieš JAV Iždo departamento pranešimą apie planuojamą vykdyti ilgalaikės skolos vertybinių popierių supirkimą. Tai rodo, kad Iždo pastangos paveikti rinkos diktuojamas palūkanų normas kol kas rezultatų neduoda. Kylantys obligacijų pajamingumai reiškia, jog JAV vyriausybė turi skolintis brangiau, o tai yra rimtas iššūkis viešiesiems finansams, kurių rekordinė dalis jau skiriama skolos aptarnavimui. Metinė JAV mokamų palūkanų suma siekia 1,25 trln. USD, o palūkanų mokėjimai sudaro 18,5 proc. visų biudžeto pajamų.
Skolinimosi kaina brangsta ne tik JAV, bet ir daugelyje kitų šalių. Prancūzijos ir Vokietijos 10 metų obligacijų pajamingumai pridėjo po 5 bazinius punktus – iki atitinkamai 3,32 ir 4,18 procento. Prancūzijos atveju tai yra aukščiausias lygis nuo 2008 m., o Vokietijos – nuo 2011 metų. Tuo tarpu Japonijos 10 metų obligacijų pajamingumas šiandien priartėjo prie 3 proc. –paskutinį kartą toks lygis buvo fiksuotas tik 1996 metais.
JAV akcijų biržos vakar judėjo žemyn – NASDAQ traukėsi 0,12 proc., o S&P 500 – 0,33 procento. Pastarajame indekse didžioji dalis – net 361 įmonė – pirmadienio prekybos sesiją užbaigė neigiamoje teritorijoje. Tarp sektorių prasčiausiais rezultatais pasižymėjo komunikacinių paslaugų (-1,6 proc.), komunalinių paslaugų (-1,2 proc.) ir pramonės (-1,2 proc.) sektoriai, o aukštyn kilo energetikos (+2,1 proc.) sektorius. Tarp didžiųjų įmonių išsiskyrė „Tesla“, kurios akcijų kaina šoktelėjo 5,5 proc., investuotojams teigiamai reaguojant į šią savaitę vyksiantį renginį, kurio metu „Tesla“ ketina pademonstruoti ir paleisti į rinką „Cybercab“ – visiškai autonominį, dviejų vietų elektromobilį, neturintį vairo ir pedalų ir skirtą robotaksi paslaugoms teikti. Tuo tarpu „Amazon“ akcijos krito 2,5 proc., pasirodžius pranešimams, kad JAV prekybos komisija kartu su grupe JAV valstijų įmonei pareiškė kaltinimus dėl kainų manipuliavimo parduodant reklamos paslaugas.
Europos akcijų indeksai pirmadienį krito stipriau nei JAV. STOXX 600 prarado 0,62 proc. vertės, labiausiai smukus informacinių technologijų (-1,9 proc.), pramonės (-1,3 proc.) ir nekilnojamojo turto (-1,1 proc.) sektoriams. Vienintelis indeksą aukštyn kėlęs sektorius buvo energetikos (+1,2 proc.). Vokietijos DAX traukėsi 1,17 proc., Prancūzijos CAC – 0,79 proc., Italijos FTSE MIB – 0,01 proc., o Baltijos birža – 0,03 procento.
Pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. AB SEB bankas šį dokumentą parengė remdamasis informacija, gauta iš, banko nuomone, patikimų, tačiau jo paties nepatikrintų šaltinių. AB SEB bankas neatsako už šios informacijos tikslumą ar išsamumą. Dokumentas negali būti kopijuojamas, dauginamas, perspausdinamas, ar kitaip atgaminamas be SEB banko sutikimo. Leidinys parengtas pagal Bloomberg, BNS, Verslo žinios, NASDAQ OMX informaciją.
