Akcijos yra vienos populiariausių investavimo priemonių visame pasaulyje. Istoriniai duomenys rodo, kad būtent ši investicinė priemonė gali padėti uždirbti gana nemažą ilgalaikę grąžą ir padėti išsaugoti pinigų perkamąją galią. Ir visgi investavimas į akcijas primena žaidimą šachmatais. Kodėl?
„Investuojant į akcijas būtina investavimo patirtis ir išmanymas. Į akcijas investuojantis žmogus turi įvertinti įmonės, į kurią investuoja, ir sektoriaus, kuriame ta įmonė dirba, specifiką, turėti žinių apie įmonių finansus ir akcijų vertinimą, taip pat sugebėti kaip ir tikras šachmatininkas prognozuoti, kaip įmonei, kurios akcijų įsigijo, seksis toliau. Būtent nuo to, kaip įmonei seksis ateityje ir kaip tiksliai pavyks tai numatyti, ir priklausys grąža, gauta už šiuos vertybinius popierius“, – aiškina SEB Baltijos šalių taupymo ir investavimo vadovas Gediminas Milieška.
Investicija į verslą
Investicijas į akcijas galima laikyti verslo pirkimu, nes akcija – tai nuosavybės vertybinis popierius. Įsigydamas akciją, investuotojas tampa vienu iš įmonės bendraturčių ir įgyja teisę gauti bendrovės pelno dalį bei teisę dalyvauti valdant įmonę.
Taip pat investuojantys į akcijas turi atminti ir tai, kad, įmonei bankrutavus, jie greičiausiai praras visus į konkrečią įmonę investuotus pinigus. Paprastai akcininkai negauna jokių išmokų, nes likęs turtas būna padalinamas kreditoriams.
Kas lemia akcijos vertę
Akcijos vertė tiesiogiai priklauso nuo įmonės gebėjimo kurti teigiamus pinigų srautus akcininkams – kuo pastarieji didesni, tuo didesnė bus ir akcijos kaina, už kurią ją norės įsigyti investuotojai.
Finansinius srautus lemia įmonės gebėjimas didinti pajamas bei užtikrinti sąnaudų kontrolę, nes tuomet didėja ir pelningumas. Kai kuriems šių veiksnių įmonė gali turėti tiesioginės įtakos (kaip ir įmonės parduodamų produktų kainos), o kai kuriuos lemia bendri ekonomikos pokyčiai (pakilimai ir nuosmukiai, reguliavimas, konkurentų veiksmai, žaliavų kainos ir pan.). Kas kartą keičiantis tikėtiniems pinigų srautams ar net nuomonei, kaip juos vertina investuotojai, kinta ir akcijos kaina rinkoje.
Kaip uždirbama iš akcijų
Pasak G. Milieškos, investuojant į akcijas yra du pagrindiniai būdai, kaip uždirbti. Pirmasis – gauti dividendus, t. y. akcininkams išmokamą pelno dalį. Antrasis – uždirbti iš akcijų vertės pokyčio.
Dividendus akcininkams paprastai moka didelės seniai veikiančios ir stabilios bendrovės, kurios turi ribotas intensyvios tolesnės plėtros galimybes ir todėl dalį uždirbto pelno grąžina investuotojams. Paprastai investuojant į tokias įmones reikšminga investicinės grąžos dalis ir gaunama iš dividendų.
Jaunos, greitai augančios ir sėkmingai besiplečiančios įmonės dažniausiai pelną perinvestuoja ir akcininkams dividendų nemoka. Tokiu atveju akcininkai gali uždirbti iš kylančios akcijų vertės.
Nuo ko pradėti investuojant į akcijas
Tiems, kurie svarsto, ar verta rinktis šią investavimo priemonę, SEB Baltijos šalių taupymo ir investavimo vadovas pirmiausia pataria perskaityti bent kelias knygas apie įmonių finansus. Jos turėtų padėti suprasti, kas yra verslas apskritai, kokie finansinės atskaitomybės dokumentai ir konkretūs rodikliai padeda įvertinti įmonės finansinę padėtį, jos santykinę vertę.
Apsiginklavus bazinėmis žiniomis apie įmonių finansus, jis pataria kruopščiai atlikti namų darbus, susijusius su konkrečia įmone, į kurią norite investuoti. Turite suprasti verslo sritį, kurioje dirba pasirinkta įmonė, perprasti šios įmonės verslo modelį, suvokti jos sektoriaus specifiką, konkurencinius pranašumus, peržvelgti jos finansinius ir veiklos rezultatus, apsiskaičiuoti pagrindinius finansinius rodiklius, peržiūrėti įmonės akcijos kainos istoriją.
Visa tai atlikus laukia pati svarbiausia dalis – įsivertinti, kaip, Jūsų nuomone, įmonei seksis ateityje: ar jos kuriami finansiniai srautai akcininkams didės ir kodėl, taip pat tai, ar įmonės akcijos vertė atitinka jos dabartinę kainą rinkoje, remiantis Jūsų prognoze.
„Paprastai manoma, kad viskas, kas yra dabar žinoma apie įmonę, jau yra įtraukta į jos dabartinę kainą. Tai reiškia, kad kai perkamos įmonės akcijos, reikia sugebėti numatyti tai, ko dar nemato kiti. Kad galėtum prasmingai ir užtikrintai prognozuoti, reikia mokėti skaityti balansą, pelno (nuostolio) ataskaitą, pinigų srautų ataskaitas ir išmanyti finansus bei labai gerai suprasti įmonės verslo specifiką. Antraip akcijų pirkimas bus labiau panašus į atsitiktinį klaidžiojimą akcijų rinkoje, kurio baigtis irgi bus atsitiktinis rezultatas“, – sako G. Milieška.
Pradėti nėra sunku
Priešingai negu investuojant į obligacijas, renkantis investicijas į akcijas nereikia didelių pradinių finansinių investicijų – Baltijos šalyse pradinei investicijai užteks ir poros šimtų eurų, kai kuriose užsienio rinkose galima pradėti ir nuo tūkstančio eurų. Tačiau investuojant į akcijas reikia nuolat domėtis, kas vyksta rinkoje, kaip įmonei sekasi.
„Investicijos į konkrečių įmonių akcijas gali tapti antruoju darbu. Todėl investuojant pinigus į akcijas, reikia pagalvoti, ar verta investuoti ir savo laiką – norint, kad investicija būtų sėkminga, reikia perskaityti ne vieną knygą apie finansų valdymą ir skirti daug laisvo laiko sekant su įmonėmis ir apskritai ekonomika susijusias naujienas. Kaip žinome, šiuo metu laikas yra vienas brangiausių turtų“, – kalba SEB banko atstovas.
Ką dar reikia žinoti investuojant į akcijas
Investicijos į akcijas – vienas iš rizikingesnių būdų investuoti, nes akcijų vertė dažnai ir smarkiai svyruoja. Taip nutinka dėl besikeičiančios konkrečios įmonės finansinės situacijos, ekonominės aplinkos pokyčių ar netgi investuotojų nuotaikų. Kita vertus, kuo didesni vertės svyravimai, tuo didesnis ir galimo grąžos potencialas.
Tie, kurie planuoja investuoti į akcijas, turėtų būti pasiruošę pinigus atidėti bent 5–7 metams, o jeigu įmanoma, ir dar ilgiau – rinkos dalyviams įvertinti tikrąjį verslo potencialą reikia laiko, o situacijų, kai akcijų vertė būna nepagrįstai žema, pasitaiko dažnai. Taip pat reikia nepamiršti, kad vidutinio ekonomikos ciklo trukmė irgi svyruoja apie 5-7, tad galimybė tiek laiko atidėti pinigus leidžia sumažinti rizika parduoti turimas akcijas ne laiku.
Daugiausia rizikos kyla, kai investuojama tik į vienos įmonės akcijas. Todėl, kad ir kaip tikėtumėte jums patinkančios įmonės ateitimi, nerizikuokite ir įsigykite bent keliolikos įmonių akcijų, geriausia – veikiančių įvairiuose sektoriuose ar geografiniuose regionuose.
„Net ir pačių sėkmingiausių įmonių akcijos gali labai staigiai nukristi nutikus netikėtam tik tai įmonei būdingam įvykiui. Todėl būtina riziką išskaidyti. Rekomenduojama sudaryti 10–20 įvairių akcijų portfelį“, – aiškina SEB Baltijos šalių taupymo ir investavimo vadovas.
Tačiau net ir investavus į įvairių verslo sektorių įmonių akcijas rizikos išvengti gali taip ir nepavykti. Pavyzdžiui, ištikus ekonominei krizei, visų įmonių, nesvarbu, ar tai būtų naftos, ar komunikacijų bendrovė, akcijų vertė, tikėtina, nukris. Apsisaugoti nuo šios vadinamosios sisteminės rizikos neįmanoma ir ji yra neatsiejama investavimo į akcijas rizikos dalis.
Šiame straipsnyje pateikta informacija apie SEB teikiamas investavimo paslaugas, kuri negali būti interpretuojama kaip rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti arba parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. Investicijų grąža yra susijusi su rizika, jų vertė gali mažėti arba didėti. Kai kuriais atvejais nuostoliai gali viršyti pradinės investicijos sumą. Jūs esate atsakingi už priimtus investavimo sprendimus, todėl, prieš juos priimdami, turėtumėte susipažinti su išsamia informacija, fondų, struktūrinių produktų ir kitų finansinių priemonių prospektais ir kita informacija, kurią galite rasti www.seb.lt.
