Baltijos šalių jaunimas santaupų turi. Jauni latviai ir estai – investuoja, lietuviai – įsibėgėja lėčiau

SEB banko duomenimis, 18-25 metų amžiaus gyventojai turi santaupų: banko sąskaitoje turima vidutinė jauno žmogaus suma Lietuvoje yra apie 1 500 eurų, Latvijoje apie 800 eurų, Estijoje apie 1 000 eurų. Įdomu tai, kad jaunimas yra linkęs taupyti, tai yra nelaikyti laisvų lėšų banko sąskaitoje, bet nukreipti juos į kaupiamuosius indėlius, po truputį pradeda ir investuoti. Visgi, Baltijos šalyse atliktas visuomenės tyrimas parodė, kad Estijos ir Latvijos gyventojai naudoti investavimo įrankius įgunda anksčiau – būdami jaunesnio amžiaus – negu lietuviai.

Kaimynai pradeda anksčiau

„SEB banke investuojančių klientų duomenys rodo, kad Lietuvoje vidutinė investuojama suma 18-25 metų amžiaus klientų tarpe 2025 m. liepos mėnesį sudaro apie 3 630 eurų ir ji yra beveik 14 proc. didesnė nei buvo 2024 tuo pačiu metu. Nuo metų pradžios vidutinė investuota suma didėjo net 10 proc. Kaimyninėse šalyse vidutinė investuojama suma mažesnė ir pastebima nežymi mažėjimo tendencija. Latvijoje vidutinė investuojama suma siekia apie 2 430 eurų ir yra beveik 2 proc. mažesnė nei buvo metų pradžioje. Estijoje vidutinė investuojama suma yra mažiausia ir siekia apie 1 950 eurų, nuo metų pradžios, taip pat kaip Latvijoje, sumažėjo beveik 2 procentais. Žvelgiant į visuomenės apklausos duomenis, Estija ir Latvija išsiskiria didesne investuotojų dalimi 18-25 m. amžiaus grupėje (atitinkamai 22 proc. ir 15 proc.). Lietuvoje jaunimo dalis tarp investuojančiųjų – vos 13 proc., dominuoja vyresnių amžiaus grupių investuotojai“, – SEB banko duomenis ir šiemet atlikto tyrimo rezultatus komentuoja Kristina Ruseckienė, SEB banko Taupymo, investavimo ir pensijų paslaugų vadovė.

Analizuojant jaunimo nuostatas apie investavimą, 18–29 metų amžiaus respondentai Lietuvoje išsiskyrė tuo, kad labiausiai palaikė įsitikinimą, jog investuoti geriausia pradėti tada, kai yra pakankamai laisvų pinigų arba daug uždirbama. Šią nuostatą palaikė 72 proc. jaunuolių. Palyginti, 30–39 metų amžiaus grupėje taip atsakiusių asmenų buvo 53 procentai. Kad savo investicinį krepšelį formuoti galima pradėti gavus pirmąjį atlyginimą, atsakė vos 23 proc. 18–29 metų amžiaus lietuvių. Palyginti, Latvijoje taip mano net 38 proc. jaunimo mano – ženkliai daugiau nei bet kurioje kitoje amžiaus grupėje Latvijoje.

„Šie duomenys atskleidžia fundamentalų skirtumą. Kol lietuviai laukia tinkamo momento, kaimynų šalių bendraamžiai jau formuoja kapitalo kaupimo įprotį“, – teigia K. Ruseckienė.

Reguliarumas svarbiau nei suma

Apibendrindama nuostatų skirtumus, K. Ruseckienė primena, kad pradėjus kaupti ir investuoti anksčiau, tuo mažiau reikia atidėti siekiant užsibrėžto finansinio tikslo. SEB banko analitikai apskaičiavo, jog, metinei investicijų grąžai siekiant 7 procentus, dvidešimtmetis asmuo, norėdamas investuojant sukaupti 100 tūkst. eurų sumą, 40 metų kiekvieną mėnesį turėtų atidėti 38 eurus. Tą patį tikslą iškėlęs keturiasdešimtmetis gyventojas per 20 metų turėtų kas mėnesį investuoti 192 eurus – t. y. penkis kartus didesnę sumą. Skirtumas – disciplina ir laikas, o ne didelis startinis kapitalas.

„Skaičiavimai parodo, kokią didelę reikšmę investuojant turi laikas. Investavimas nėra apie didelius pinigus, o apie nuoseklumą ir discipliną. Netgi gavus pirmąją algą, galima pradėti su simbolinėmis sumomis – geriausia investicija yra reguliari investicija, kuri padeda amortizuoti rinkų svyravimus ir sumažina investavimo netinkamu laiku riziką. Tai yra pagrindinis kriterijus siekiant ilgalaikio ir tvaraus kapitalo augimo“, – teigia SEB banko Taupymo, investavimo ir pensijų paslaugų vadovė K. Ruseckienė.

Skaitmeniniai įrankiai keičia žaidimo taisykles

Ekspertė pastebi, kad šiuolaikiniai skaitmeniniai įrankiai gali suteikti vertingą pagalbą tiek pradedant investuoti, tiek norint geriau perskirstyti savo investicijų portfelį. Taip pat tokios priemonės kaip investicijų robotas ar mikro investavimas klientams atveria galimybes investuoti net labai mažas pinigų sumas.

„Jaunoji karta investavimo vis dar nemato kaip ilgalaikio proceso, kuriame laikas ir pastovumas yra kertiniai principai. Tačiau technologijos šiandien leidžia pradėti su simbolinėmis sumomis ir palaipsniui formuoti investavimo įprotį", – apibendrina SEB banko atstovė.

Tyrimą šių metų balandį SEB banko užsakymu apklausą trijose Baltijos šalyse atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Buvo apklausta 1 000 Lietuvos gyventojų, 1 004 Latvijos gyventojai ir 1 000 Estijos gyventojų nuo 18 iki 74 metų.