Fiksuotosios ar kintamosios palūkanos – kaip pasirinkti sau tinkamiausią sprendimą?

Elektroninės komercijos laikais dauguma Lietuvos gyventojų išmoko palyginti kainas – skirtingose parduotuvėse, vaistinėse ar kelionių agentūrose. Būstą su banko paskola ketinantiems įsigyti gyventojams dabar bus pateikiami paskolos su kintamąja palūkanų norma ir paskolos su fiksuotąja palūkanų norma (bent 5 metų laikotarpiui) pasiūlymai.

Nuo gegužės 1 dienos bankų klientai, ketinantys imti būsto paskolą, privalomai gaus bent du pasiūlymus ir bent dvi standartinės informacijos apie paskolą formas: vieną su kintamąja ir antrą su fiksuotąja (bent 5 metams) palūkanų norma. Įstatyme numatyta, jeigu kredito davėjas dėl objektyvių priežasčių negali pateikti pasiūlymo suteikti kreditą, kurio palūkanų norma fiksuota bent penkerių metų laikotarpiui, pateikdamas pasiūlymą suteikti kreditą, kurio palūkanų norma yra kintamoji, privalo pasiūlyti priemonę, skirtą kintamosios kredito palūkanų normos svyravimo rizikai sumažinti ir (arba) jai valdyti bent penkerių metų laikotarpiu.

Taupant, kasdien valdant savo finansus ir planuojant ateitį svarbu būti gerai informuotiems ir suprasti savo galimybes. Ne veltui Lietuvoje daug dėmesio sulaukia Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimai, susiję su bazine palūkanų norma. Jeigu ECB mažina arba didina palūkanų normas, paprastai ta pačia kryptimi kinta ir tarpbankinės rinkos palūkanų norma EURIBOR. Klientams, turintiems būsto paskolą su kintamosiomis palūkanomis, pasikeičia ir paskolos mėnesio įmoka.

Verta žinoti, jog įmokų pokyčiai įvyksta tokiu dažnumu, su kokiu EURIBOR palūkanų normų terminu yra susieta būsto paskola su kintamosiomis palūkanomis (pavyzdžiui, perskaičiavimas įvyksta kas 3, 6 ar 12 mėnesių). Fiksuotųjų palūkanų atveju, kai paskola grąžinama anuiteto metodu, palūkanos nekinta fiksuotą, įprastai ilgesnį nei 1 metai, laikotarpį, tačiau jam pasibaigus, palūkanų norma taip pat pasikeičia.

Pasirinkimą lemia ilgalaikiai rodikliai

Dauguma SEB banko klientų, turinčių būsto paskolas, yra pasirinkę kintamąją palūkanų normą. Kintamosios palūkanos – tai palūkanos, kurias sudaro marža ir kintamoji palūkanų dalis. Maržą bankas nustato individualiai kiekvienam klientui ir prideda jo ar jos pasirinktą 3, 6 ar 12 mėnesių tarpbankinę palūkanų normą EURIBOR.

Kintamųjų palūkanų pasirinkimo tendencija yra būdinga visoms Baltijos šalims. Dalis klientų renkasi kintamąsias palūkanas, nes nori didesnio lankstumo ir atkreipia dėmesį į istorinius duomenis regione. Per pastaruosius 10 metų, SEB banko duomenimis, 6 mėnesių EURIBOR palūkanų norma 66 proc. laiko buvo neigiama (žemiausiame lygmenyje). Taigi, didžiąją laiko dalį paskolų turėtojams ji buvo palanki.

Apskaičiuotas bendras 6 mėn. EURIBOR palūkanų normų vidurkis per 10 metų siekė 0,67 procento. Kaip jau minėta, būsto paskolos sutartyse neigiamos EURIBOR palūkanos paprastai prilyginamos 0 procento normai. Taigi, atliekant perskaičiavimus remiantis šia sąlyga, 6 mėn. EURIBOR vidurkis tampa 0,88 procento.

Praktika rodo, kad nė 1 proc. nesiekęs EURIBOR rodiklis daugumai klientų buvo argumentas rinktis paskolą su kintamosiomis palūkanomis. Antras svarbus argumentas kintamųjų palūkanų naudai yra tai, kad SEB banke paskolą (ar jos dalį) su kintamąja palūkanų norma galima nemokamai grąžinti bet kurią dieną. Palyginti, turint paskolą su fiksuotosiomis palūkanomis, išankstinis grąžinimas yra nemokamas jų galiojimo laikotarpio pabaigos dieną, o jeigu norima grąžinti kitu metu – gali tekti mokėti kompensaciją pagal Lietuvos banko nustatytą tvarką.

Apskritai, žvelgiant į praėjusį dešimtmetį, akivaizdu, kad būsto paskolų turėtojams sėkmingiausi buvo 2015–2022 metai, kai bazinės palūkanų normos buvo neigiamos arba arti nulinio lygmens, o sudėtingiausi tapo 2023 metai, kai EURIBOR perkopė 4 procentus.

Fiksuotų palūkanų normų privalumas – apibrėžtumas

Tačiau dabar palūkanos mažėja ir galime daryti išvadą, kad toks EURIBOR palūkanų šuolis, kokį matėme 2023 metais, labai stipriai nepaveikė nei namų ūkių finansų, nei būsto paskolų portfelio kokybės. Tai lėmė ir aktyviai taikytos atsakingo skolinimo nuostatos, ir tai, kad aukštos palūkanų normos ilgai neišsilaikė – prislopinęs infliaciją ECB ėmė jas mažinti. Kitaip tariant, 2023 metais buvo blogiausias laikotarpis rinktis fiksuotųjų palūkanų normų paskolas, nes jos buvo sąlyginai brangios ir neatrodė patrauklios.

Tikėtina, kad EURIBOR palūkanų normoms leidžiantis, pagyvės susidomėjimas paskolų pasiūlymais su fiksuotąja palūkanų norma. Paprastai fiksuotosios palūkanos mažiausios būna tada, kai EURIBOR krenta. Kartu praktika rodo, kad normoms pasiekus ribą ir rinkoms pradedant tikėtis, kad ji rengiasi pasukti aukštyn, fiksuoti palūkanas dažniausiai jau būna per vėlu – žemiausio taško momentas jau būna praėjęs.

SEB banko duomenimis, klientai, nusprendę fiksuoti palūkanas, dažniausiai renkasi 2–5 metų terminą. Šiuo atveju kas mėnesį mokama būsto paskolos įmoka nekinta visu palūkanų fiksavimo laikotarpiu, o jam pasibaigus taikoma kintamoji palūkanų norma.

Apibendrinant, fiksuotosios palūkanos – palūkanos, kai individualiai kiekvienam klientui yra nustatytas konkretus fiksuotas palūkanų normos dydis sutartam paskolos laikotarpiui. SEB banke fiksuotoji palūkanų norma gali būti nustatoma visam paskolos laikotarpiui, jei laikotarpis yra iki 10 metų, arba daliniam, kliento pasirinktam 2, 3, 5 ar 10 metų, paskolos laikotarpiui. Jei paskolos laikotarpis yra ilgesnis nei pasirinktas fiksuotųjų palūkanų laikotarpis, taikomas fiksuotųjų ir kintamųjų palūkanų derinys, kai pasibaigus fiksuotųjų palūkanų laikotarpiui, nustatomos kintamosios palūkanos arba šalių susitarimu gali būti vėl fiksuojamos.

Apibrėžtumą lydi ir rizikos

Didžiausias fiksuotųjų palūkanų normų privalumas yra tai, jog jos leidžia aiškiai žinoti, kokios bus paskolų įmokos kiekvieną mėnesį (paskolą grąžinant anuiteto metodu, kai kiekvieną mėnesį mokamos vienodos įmokos), tad tampa lengviau planuoti savo finansus. Taip pat fiksuotosios palūkanų normos sudaro sąlygas išvengti padidėjančių išlaidų palūkanoms tuo metu, kai rinkos palūkanos stipriai šokteli dėl centrinių bankų sprendimų kelti bazines palūkanų normas labiau, negu tikėtasi (kaip nutiko 2022–2023 metais).

Kita vertus, didžiausia rizika pasirinkus fiksuoti palūkanas – įvykiai, po kurių EURIBOR krenta sparčiau ir smarkiau negu tikėtasi. Tada pasirinkę kintamąsias palūkanas moka mažesnes įmokas.

Vis dėlto kuo namų ūkiai yra jautresni palūkanų normų svyravimui, tuo gyventojams labiau verta pagalvoti apie palūkanų normų fiksavimą. Tarpbankinės EURIBOR palūkanų normos per pastaruosius pusantrų metų mažėjo, tačiau dėl išaugusios geopolitinės rizikos dabar vėl sudėtingiau prognozuoti galimas palūkanų normas artimiausiais metais. Neapibrėžtumas gali skatinti kai kuriuos gyventojus skolintis fiksuotosiomis palūkanomis ir taip užsitikrinti, kad paskolos įmokos bus stabilios palūkanų fiksavimo laikotarpiu (kai paskola grąžinama anuiteto metodu), pavyzdžiui 2, 3, 5 ar 10 metų. Būsto paskolos dažniausiai suteikiamos ilgesniam, 20-30 m. laikotarpiui, tad SEB banko klientai gali pasirinkti fiksuotąsias palūkanas daliai paskolos termino. Taip pat, yra galimybė fiksuotųjų palūkanų laikotarpiui pasibaigus vėl susitarti dėl naujų fiksuotųjų palūkanų taikymo naujam palūkanų fiksavimo laikotarpiui.

Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad 2016–2021 metų laikotarpis istoriškai buvo išskirtinis tuo, kad EURIBOR palūkanų normos buvo neigiamos: galvojant apie ateitį, nėra didelė tikimybė, kad centriniai bankai vėl mažins bazines palūkanų normas iki neigiamų dydžių, nes nesena istorija ir pačių centrinių bankų vadovų retorika rodo, kad tokie sprendimai atnešė nenumatytų šalutinių pasekmių.

Komentaro autorė Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė, Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė