Finansų vadovų tyrimas: Lietuva matoma kaip patraukliausia investicijoms Baltijos šalyse

Verslas išmoko prisitaikyti prie nuolat kintamos ir nenuspėjamos aplinkos. Lietuvoje beveik 8 iš 10 (78 proc.) didžiųjų įmonių atstovų teigia, kad jų verslo finansinė padėtis yra palanki. Tradicinis SEB banko atliekamas finansų vadovų (Chief Financial Officer, CFO) tyrimas taip pat atskleidžia, jog daugiau negu pusė (58 proc.) mūsų šalyje apklaustų įmonių tikisi, jog per artimiausius 12 mėnesių palankios išliks ir verslo sąlygos. Be to, tyrimas parodė, jog tiek Lietuvos, tiek kaimyninių šalių finansų vadovai Lietuvą laiko patraukliausia investicijoms Baltijos regione.

Geresni ekonomikos rodikliai lemia mažiau nerimo ir daugiau optimizmo
SEB banko valdybos narys ir Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Tadas Jonušauskas pastebi, kad verslo nuotaikos ir ateities lūkesčiai Lietuvoje šiemet yra panašūs kaip ir pernai, tačiau Latvijoje ir Estijoje pozityvių dabarties vertinimų reikšmingai pagausėjo, kartu visame regione sustiprėjo ir optimizmas dėl ateities. 

T. Jonušauskas pirmiausia tai sieja su bendru Baltijos šalių ekonomikos augimu – kol Lietuva išlaiko stabilų augimo tempą, Latvija ir Estija atsigauna po neseniai patirto sąstingio. SEB banko ekonomistai prognozuoja, kad Lietuvos BVP 2025 metais paaugs 2,7 proc., o 2026 metais – 3,1 procento. Latvijos ir Estijos šalių ekonomika augs lėčiau negu Lietuvos, bet gerokai sparčiau negu šiemet.

Kita vertus, SEB analitikai pastebi, jog Baltijos regiono ekonomikai toliau riziką kelia geopolitinis neapibrėžtumas, įtampa dėl tarptautinės prekybos ir silpnos išorinės paklausos tikimybė. Lietuvoje apklausti įmonių finansų vadovai dažniausiai (61 proc. respondentų) kaip didžiausią nerimo šaltinį artimiausiu metu nurodė augančias sąnaudas. Pasak T. Jonušausko, Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis auga sparčiausiai Baltijos šalyse, o kitąmet dėl 11 proc. didėsiančios minimalios mėnesio algos darbo jėgos sąnaudos Lietuvoje toliau augs ganėtinai sparčiai. Be to, kainas didins ir patvirtinti mokestiniai pokyčiai, kurie įsigalios kitąmet.

Kaimyninių valstybių verslas kur kas labiau nuogąstauja dėl galinčių suprastėti ekonominių perspektyvų – šią nerimo priežastį pripažįsta 68 proc. Estijos ir Latvijos respondentų. Palyginti, Lietuvoje šis scenarijus nerimą kelia 47 proc. respondentų. Tikėtina, kad tokiems pokyčiams įtaką daro pastarųjų kelerių metų ekonomikos pokyčiai, kai būtent Latvijos ir Estijos ekonomikos buvo labiau paveiktos išorinių veiksnių.

Dauguma verslų Lietuvą laiko patraukliausia investicijoms
„Maždaug kas penktas (22 proc.) CFO Lietuvoje nurodė, kad atkreipia dėmesį į bendrą šalies investicinį patrauklumą, kuris pastaruoju metu yra sumažėjęs, ir verčia nerimauti. Atitinkamai, latviams ir estams šis klausimas neatrodo reikšmingas. Tačiau įdomu tai, jog tiek Latvijos, tiek Estijos ir Lietuvos įmonių finansų vadovų gretose vyrauja nuostatos, jog Baltijos regione būtent mūsų šalis yra patraukliausia užsienio investuotojams. Šią poziciją Lietuvoje išreiškė 74 proc., Latvijoje – 64 proc. Estijoje – 67 proc. respondentų. Lietuva išlieka didžiausia rinka Baltijos šalyse, kuri demonstravo sparčiausią ekonomikos augimą ir, matyt, gali suteikti geriausią kainos ir kokybės santykį investuotojams“, – apibendrina T. Jonušauskas.

Be to, tyrimo duomenimis, šiemet patys verslai yra kur kas labiau linkę investuoti užsienyje. Apie plėtrą kitose šalyse svarstančių estų ir latvių įmonių dalis šiemet pasiekė istoriškai aukštą lygį. Tuo metu Lietuvoje šis rodiklis atitinka istorinį vidurkį.

Galiausiai, iš visų trijų Baltijos valstybių Lietuva toliau išlieka šalimi, kurioje verslo sąlygas CFO vertina palankiausiai. 58 proc. apklaustųjų Lietuvoje mano, kad per ateinančius metus sąlygos verslui šalyje bus palankios. Latvijoje tokių optimistų buvo 49 proc., Estijoje –  44 procentai. T. Jonušauskas atkreipia dėmesį, kad per tyrimą pernai Latvijoje ir Estijoje palankių vertinimų buvo kur kas mažiau, tad nuotaikos regione pastebimai gerėja. Tačiau kitame Baltijos jūros krante verslo lūkesčiai gerokai atsargesni: Švedijoje palankiai būsimas įmonei verslo sąlygas vertina tik  19 proc. apklaustų bendrovių CFO.

Verslas jaučia daugiau finansinio stabilumo ir labiau rūpinasi grąža
Tyrimo duomenimis, lyginant su pernai, padidėjo ir dalis CFO, kurie teigiamai vertina dabartinę atstovaujamų įmonių finansinę padėtį. Lietuvoje ir Latvijoje taip manančių priartėjo prie 80 proc., o Estijoje siekia beveik du trečdalius respondentų.

T. Jonušauskas pastebi, kad per metus pasikeitė ir verslo apetitas rizikai. Šių metų duomenys rodo, kad didesnę balanso riziką būtų pasirengusios prisiimti du trečdaliai įmonių Lietuvoje, o Estijoje ir Latvijoje – dar daugiau. Anot T. Jonušausko, ypač aiškiai verslas išreiškia pasirengimą prisiimti ilgalaikes rizikas, o tai atskleidžia ambicijas įgyvendinti sudėtingesnius investicinius planus.

Tyrimo išvadose taip pat pastebima, jog šiame ekonominio ciklo etape stambusis verslas yra labiau linkęs ne mažinti skolas, o suteikti grąžą akcininkams. Lietuvoje 20 proc. finansų vadovų nurodė, kad laisvų pinigų perteklius galėtų virsti dividendais.

Atsparumo pamatus kloja patikimi finansavimo šaltiniai
Daugumos (84 proc.) finansų vadovų atsakymai leidžia daryti išvadą, kad dominuojantis ir pagrindinis verslo finansavimo šaltinis Lietuvoje išlieka bankų paskolos. Tačiau mažiau nei dešimtadalis paminėjo privataus kapitalo fondus, dar mažiau – kapitalo pritraukimą viešose rinkose. Tai rodo, kad alternatyvūs finansavimo šaltiniai dideliems verslams nėra patrauklūs.

„Tyrimas atskleidžia, kad visų pirma įmonės stiprina kapitalo struktūrą ir rūpinasi finansiniais srautais, nes tai gali suteikti stabilų pagrindą, jeigu įvyktų nenumatytų išorės iššūkių. Antra, bendrovės diversifikuoja ir stiprina operacines veiklas, siekdamos sumažinti priklausomybę nuo vieno segmento ar tiekimo grandinės. Trečia, verslas investuoja į saugumo sistemas, IT sprendimus ir kitų strateginių išteklių plėtrą, siekdamas didinti ilgalaikį konkurencingumą“, – dėsto T. Jonušauskas.

Remiantis CFO vertinimais, pagrindiniai verslo atsparumo sprendimai Lietuvoje yra susiję su rinkų ir produktų diversifikacija, kapitalo ir likvidumo stiprinimu ir dirbtinio intelekto diegimu. Tik dešimtadalis įmonių finansų vadovų teigia, kad jokių specialių veiksmų atsparumui didinti nėra numatę.

„Verslo dėmesys atsparumui jau atsispindi ilgalaikiuose įmonių planuose ir strategijose. Jeigu šie planai bus sklandžiai įgyvendinami, Lietuvos ir viso regiono verslo atsparumas dar labiau augs ir turėsime dar daugiau pavyzdžių, kaip didžiosios įmonės įveikia iššūkius ir išlaiko stabilią plėtrą ateityje. Istorijoje panašių pavyzdžių netrūksta – verslas yra sukaupęs patirties, kurią naudoja šiandien didindamas atsparumą ir geriau prisitaikydamas prie neapibrėžtumo bei ekonomikos svyravimų“, – apibendrina SEB banko Verslo bankininkystės tarnybos vadovas T. Jonušauskas.

Apie SEB Baltijos šalių CFO tyrimą:
Kasmet, išskyrus 2020 metus, rudenį atliekama SEB banko didelių Baltijos šalių įmonių finansų vadovų apklausa atskleidžia verslo nuotaikas ir požiūrį į iššūkius bei galimybes artimiausiu laikotarpiu. Šiemet tyrime dalyvavo 312 didelės Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonė, kurios apyvarta viršija 20 mln. eurų. Apklausos metu įmonių finansų vadovai pateikia savo įžvalgas, kaip galėtų kisti verslo sąlygos per ateinančius dvylika mėnesių, taip pat nurodo svarbiausius verslo iššūkius ir įmonių planus.