Inga Miliauskienė. Savo sprendimais pasitiki tik kas penktas investuotojas

Nors investuoja vis daugiau gyventojų, savo žiniomis šioje srityje pasitiki tik kas penktas. Tokią tendenciją atskleidžia neseniai atlikta SEB banko klientų apklausa. Techniškai lėšos įdarbinamos, tačiau ne kiekvienas be papildomos pagalbos gali palyginti skirtingas investicijų rūšis ar įvertinti, kuri tiktų individualiems tikslams pasiekti. Kas lemia žinių spragas ir ką daryti, jei investuoti noriu, bet netikiu, kad gebu?

SEB banko atlikta mažmeninių klientų apklausa atskleidė svarbių įžvalgų apie gyventojų požiūrį į investavimą. Daugiau nei pusė respondentų mano, kad geriausias būdas įdarbinti savo lėšas – investuoti į finansines priemones. Tai rodo, kad visuomenėje stiprėja suvokimas apie investavimo naudą ir žmonės vis labiau linkę ieškoti būdų, kaip ne tik taupyti, bet ir efektyviai auginti savo santaupas.

Tačiau kiek pesimistiškesnės nuotaikos kyla vertinant respondentų pasirengimą investuoti. Minėtoje apklausoje tik 22 proc. dalyvių nurodė, kad jaučiasi turintys pakankamai žinių investuoti savarankiškai. Vadinasi, didžioji dalis respondentų savo žiniomis nepasitiki arba pasitiki tik iš dalies. 

Finansinius instrumentus išmano ketvirtadalis

Tai primena opią problemą – investavimo kultūra mūsų šalyje dar tik mezga šaknis, o finansinio raštingumo spragos yra didelės. Neseniai Lietuvos bankų asociacija išmatavo naujausią šalies gyventojų finansinio raštingumo indeksą, kuris sudarė 46 balus iš 100 galimų ir per porą metų padidėjo tik vienu balu. Tame pačiame vertinime atsispindėjo, kad investavimas išlieka viena sudėtingiausių finansinių temų. Žymiai geriau gyventojai išmano taupymą ar asmeninio biudžeto planavimą. Tuo metu į klausimus apie finansinius instrumentus ir ekonominius reiškinius LBA tyrime sugeba atsakyti tik ketvirtadalis respondentų. Tą patį pastebime ir bendraudami su klientais – daugeliui praverčia finansų specialisto pagalba paaiškinant sąvokas, reiškinius, galimas sprendimų pasekmes. Ypatingai trūksta gilesnių investavimo žinių, kai reikia spręsti kompleksiškas situacijas.

Kuo pavojingos žinių spragos ir ką daryti, jei jų turiu?

Pasyviausios priemonės geriausių rezultatų neatneša

Žinios yra tiesiogiai susijusios su investiciniais sprendimais. Asmenys, kurie nepasitiki savo žinių lygiu, yra linkę rinktis saugesnes, bet mažiau pelningas priemones. Pavyzdžiui, visas santaupas laikyti indėlyje. Tai patvirtina ir SEB banko apklausa – net 43 proc. apklausos respondentų nurodė manantys, kad indėlis yra geriausias būdas įdarbinti savo lėšas.

Tai parodo, kad daug respondentų rinktųsi labai saugų ir pasyvų investavimo būdą – lėšas labiau saugoti nei jas investuoti. Ilguoju laikotarpiu tai gali užkirsti kelią pasiekti didesnę finansinę grąžą, o tai dažnai sukelia nusivylimą. Susidaro užburtas ratas – pakankamai pastangų neįdėta, investicijos nediversifikuotos, bet investavimu nusivilta. Blogiausia, kai finansiniai tikslai taip ir lieka nepasiekti.

Saugotis nepažįstamųjų, pasitikėti profesionalais

Tad ką daryti? Pirmiausia – įtraukite daugiau informacijos apie investavimą į savo kasdienybę. Skaitykite naujienas, knygas, daugiau diskutuokite apie investavimą su šeima. Kiekvieną kartą susidūrę su nežinoma sąvoka išsiaiškinkite, ką ji reiškia. Būkite kritiški, nes internete investavimu domisi ir finansiniai sukčiai.

Domėkitės investavimu, bet nepasikliaukite nepažįstamais asmenimis internete. Nepriimkite sprendimų remdamiesi tik kaimynų ar artimųjų patarimais. Jų sėkmės istorijos ne visada pritaikomos kitiems. Artimųjų pagalba gali kelti rizikų, kadangi mūsų santykiai su jais yra emociniai, o investavimui reikalingas racionalumas.

Taip pat nebijokite konsultuotis su savo finansų įstaigos ekspertais. Jų tikslas yra suteikti informaciją ir padėti jums priimti sprendimus. Tikri ekspertai įkyriai neperša pasiūlymų, informuoja apie galimas rizikas. Tokia veikla yra griežtai reguliuojama. Naudokitės ekspertų žiniomis, kad suprastumėte savo situaciją, įvertintumėte alternatyvas ir galimas pasekmes. Būtent jie ir gali padėti tobulėti tose srityse, kuriose to labiausiai reikia. 

Taip pat svarbu pradėti veikti. Praktikuokitės nedidelėmis sumomis. Praktika apjungs tai, ką sužinojote iš teorijos ir finansų eksperto. Šiuolaikinės technologijos leidžia investuoti vos po kelis eurus. Pavyzdžiui, mikro investavimas suteikia galimybę patiems investuoti į ETF fondus, o vėliau analizuoti sprendimus ir rezultatus. Tuo metu investicijų robotai praverčia tiems, kurie nori mokytis stebėdami profesionalų veiksmus. Tokie įrankiai veikia pasitikėjimo principu – jūs pasirenkate sumą, o ją paskirsto specialistai.

Žinoma, prieš pradėdami dar kartą įvertinkite iš kur kyla nepasitikėjimas: trūksta žinių, praktikos ar objektyvaus žvilgsnio iš šalies? Kokios spragos jūsų manymu didžiausios? Jei jau suprantate savo ribas, esate gerame kelyje tobulėti.

Komentaro autorė Inga Miliauskienė, SEB banko Privačiosios bankininkystės ir investicinių paslaugų departamento vadovė