Kaip sėkmingai įgyvendinti kaupimo ateičiai programą įmonėse?

Mūsų tėvams ir seneliams nebuvo įprasta patiems rūpintis savo pensija. Jie nebuvo mokomi, kad savo finansine ateitimi turėtų pasirūpinti patys. Šių dienų realybė tokia, kad, nekaupiant ateičiai papildomai, būsima pensija sieks tik apie trečdalį buvusių pajamų. Vis dėlto niūrios prognozės savaime neskatina keisti įsisenėjusių visuomenės įpročių, todėl tenka ieškoti įvairesnių būdų, kaip motyvuoti žmones kaupti ateičiai.

Pastaruoju metu Lietuvoje vis daugiau dėmesio tam skiria socialiai atsakingi darbdaviai, kviečiantys darbuotojus dalyvauti kaupimo programose. Tačiau net ir sėkmingai tokias programas įdiegusios įmonės pripažįsta, kad teko susidurti ne su vienu iššūkiu, kol tai tapo neatsiejama įmonės kultūros ir papildomos naudos dalimi. Todėl spalį organizavome personalo vadovams skirtą konferenciją „Motyvacija ir taupymas tarp skirtingų kartų“, kurioje buvo dalijamasi patirtimi, kaip geriausia pradėti diegti kaupimo programas ir kaip efektyviai apie tai kalbėtis su darbuotojais. 

Pasidalinsiu penkiomis konferencijos metu nuskambėjusiomis įžvalgomis, kurios galėtų padėti sėkmingai įgyvendinti kaupimo programą įmonėje.

Nusistatykite tikslus

Kiekviena kaupimo priemonę pradedanti diegti įmonė turėtų kruopščiai atlikti namų darbus. Pirmiausia padiskutuokite su vadovais, kodėl jums yra svarbu sudaryti galimybę kaupti ateičiai savo darbuotojams. Ar tai darote tik todėl, kad tai populiarėjanti papildoma nauda, ar iš tiesų norite investuoti į darbuotojų finansinio raštingumo didinimą ir padėti darbuotojams turėti turtingesnę senatvę? 

Įsivardiję lūkesčius, pasikalbėkite su darbuotojų atstovais apie priimtiniausius būdus kaupti ateičiai. Aptarkite su paslaugą teikiančios bendrovės atstovais savo poreikius ir kaip atrodys jūsų partnerystė sudarius sutartį. Kokios partnerystės galite tikėtis: ar bendrovė bus aktyvi, teiks konsultacijas ir prisidės prie komunikacijos ir darbuotojų finansinio raštingumo didinimo? Visa tai padės tiksliau suformuluoti lūkesčius ir leis pasirinkti tinkamą kaupimo strategiją. 

Rinkitės veiksmingus komunikacijos būdus

Pasirinkus kaupimo partnerį ir priemonę (trečios pakopos pensijų fondus ar investicinį gyvybės draudimą) – metas informuoti darbuotojus. Neapsiribokite tik informacijos paskelbimu įmonės intraneto svetainėje, išnaudokite visus įmanomus kanalus. Galbūt galite pakabinti plakatą įmonės poilsio kambaryje ar virtuvėlėje? Asmeniškai pakalbinkite darbuotojus prie kavos puodelio. Paprašykite kaupimo bendrovės atstovų suorganizuoti seminarą ar skirti laiko asmeninei darbuotojų konsultacijai. Toks įdirbis galiausiai duos rezultatų. 

Tačiau svarbu informuoti darbuotojus ne tik programos diegimo pradžioje. Net ir pamatę teigiamus rezultatus, periodiškai skirkite laiko informacijos sklaidai ir kaupimo programos žinomumui didinti.

Naudokite pavyzdžius

Konferencijoje SEB grupės atlygio ir papildomų naudų vadovas Alexanderis Horvathas dalijosi Skandinavijos šalių patirtimi apie kaupimą ateičiai. Jam efektyvus būdas kalbėtis su darbuotojais apie kaupimą pensijai – pavyzdžiai, padedantys išryškinti, kaip kaupimas gali atliepti žmogaus ateities lūkesčius. 

A. Horvathas pabrėžia, kad žmonės įsivaizduoja, jog jų pensija sieks 90–100 proc. buvusio atlyginimo. Lietuvoje realybė tokia, kad nekaupiant pensijai papildomai, ji sudarys tik apie trečdalį buvusių pajamų. Todėl kalbantis su darbuotojais apie jų finansinę ateitį verta paklausti, ką jie planuoja veikti išėję į pensiją. Išgirsite tikrai gražius planus: visi nori keliauti, nori veikti kažką linksmo. Paklauskite, kiek pinigų reikia šiems dalykams, ar tiek pat, kiek gauna šiandien? O kiek jie mano, kad gaus išėję į pensiją? Trečdalio dabartinio atlyginimo vargiai užteks net būtiniausiems dalykams. Toks asmeninių lūkesčių lyginimas su konkrečia situacija padės darbuotojams geriau įvertinti, kokio pasiruošimo reikia, kad, išėję į pensiją, galėtų išlaikyti iki 80 proc. buvusio atlyginimo. 

Atsižvelkite į darbuotojų įvairovę

Informuodami apie kaupimo programą, prisiminkite, kad daugiau nėra efektyviau. Konferencijoje pranešimą skaičiusi Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanė dr. Aurelija Stelmokienė atkreipė dėmesį, kad efektyvi komunikacija tampa iššūkiu daugeliui darbdavių visame pasaulyje. Anot jos, komunikacijai naudojamos įvairesnės formos, tačiau jos nebūtinai duoda geresnių rezultatų. 

Tyrimai rodo, kad ir darbuotojams, ir darbdaviams svarbus informacijos turinys, bendravimo būdas, empatija. Būtent empatija ypač aktuali didesniuose kolektyvuose, kuriuos sudaro įvairių kartų atstovai, skirtingai planuojantys savo finansinę ateitį, mėgstantys skirtingus komunikacijos kanalus. Norėdami efektyviai komunikuoti, turime suprasti skirtingų kartų darbuotojų poreikius, vertybes, pasaulėžiūrą ir, atsižvelgę į tai, pritaikyti informaciją ir rinktis jos sklaidos būdus.  

Valdykite savo lūkesčius

Normalu tikėtis, kad įdiegta kaupimo programa bus sėkminga. Tačiau nusiteikite, kad, kol tai taps neatsiejama jūsų įmonės kultūros dalimi, prireiks laiko. Net ir Skandinavijos šalių, turinčių daugiau negu šimto metų papildomo kaupimo tradiciją, įmonės ir šiandien susiduria su įvairiais iššūkiais, motyvuodamos darbuotojus kaupti ateičiai. 

Mūsų atliktos apklausos* rodo, kad 22 proc. respondentų dalyvauti tokioje programoje paskatintų galimybė gauti finansinių patarimų ir daugiau informacijos apie kaupimo priemonę, o 17 proc. – geri kolegų, jau dalyvaujančių tokioje programoje, atsiliepimai. Panašia patirtimi dalijosi ir konferencijoje dalyvavusių įmonių atstovai: darbuotojai periodiškai tikrina sukauptą sumą, dalijasi įspūdžiais su kolegomis, pradeda labiau domėtis investicijomis ir finansų rinkomis, užduoda aktualius klausimus kaupimo bendrovės atstovams. Visa tai padeda kurti rūpinimosi savo finansine ateitimi kultūrą, kur darbdavio vaidmuo – neatsiejama papildomo kaupimo pensijai dalis. 

Žmogiška norėti iškart matyti rezultatą. Tačiau nesvarbu, kokia būtų karta, verta puoselėti supratimą, kad geri dalykai greitai ir lengvai neateina: reikia ugdyti kantrybę, laikytis disciplinos. Taip ir su kaupimu ateičiai: norėdami mėgautis visaverčiu gyvenimu išėję į pensiją, turime reguliariai dėti pastangas jau šiandien. Tai suprantančių darbdavių, žvelgiančių toliaregiškai ir prisidedančių prie darbuotojų ugdymo, padedančių kurti  jų oresnę senatvę, Lietuvoje vis daugiau.

Komentaro autorė – „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo vadovė Iveta Pigagienė.

*2023 metų gegužę bendrovės „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo užsakymu tyrimą atliko bendrovė „Norstat“. Apklausoje dalyvavo 1 000 18–74 metų Lietuvos gyventojų.